Vasarai einant į pabaigą ir artėjant vėsesniems rudens orams, dažnas ima daugiau dėmesio skirti savo imunitetui. Neretai sakoma, kad vieni žmonės turi „stiprų“ imunitetą, o kiti – „silpną“, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Renato Dainiaus, toks skirstymas medicininiu požiūriu nėra pagrįstas – imunitetas yra kur kas sudėtingesnė sistema.
Sveika imuninė sistema nėra ta, kuri reaguoja kuo stipriau. Svarbiausia, kad ji veiktų tinkamai ir subalansuotai: gebėtų atpažinti bei neutralizuoti ligų sukėlėjus, bet kartu nepažeistų sveikų kūno audinių. Todėl gydytojai dažniau kalba ne apie „stiprų“ ar „silpną“, o apie normaliai arba sutrikusiai veikiančią imuninę sistemą.
Ją sudaro oda, gleivinės, natūralūs kūno skysčiai – seilės, virškinamojo trakto sultys, makšties išskyros, ašaros, taip pat baltosios kraujo ląstelės, antikūnai, pavojų signalizuojančios medžiagos, limfinė sistema bei organai, kuriuose gaminamos imuninės ląstelės.
„Imunitetas – tai organizmo apsaugos sistema nuo mikro ir makroorganizmų: bakterijų, grybelių, virusų, pirmuonių, parazitų, taip pat nuo pakitusių savojo organizmo ląstelių ar jų fragmentų bei svetimų medžiagų. Šios sistemos tikslas – visa tai atpažinti, neutralizuoti ir sunaikinti“, – teigia medikas.
Kas rodo imuniteto nusilpimą?
Pasak gydytojo, imuninės sistemos nusilpimą pirmiausia rodo dažnai pasikartojančios ar užsitęsusios kvėpavimo takų, odos, šlapimo ir lytinės sistemos, virškinamojo trakto infekcijos.
„Nuovargis nėra tiesioginis imuniteto nusilpimo požymis – tai dažniau esamos infekcijos pasekmė. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po persirgtos infekcijos visiškai nepasveikstama arba susirgimas vėl pasikartoja nepraėjus keliems mėnesiams. Pavyzdžiui, po persirgtos viršutinių kvėpavimo takų ligos išlieka kosulys arba po mėnesio, kai buvo pasveikta, liga sugrįžta“, – sako R. Dainius.
Savo imuniteto būklei daugiau dėmesio turėtų skirti žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, lėtinėmis infekcijomis, nutukimu ar sisteminėmis ligomis, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, lėtinį stresą patiriantys žmonės ir nėščiosios.
Vitaminai – ne greitas sprendimas
Vitaminais ir maisto papildais imuninę sistemą sustiprinti galima, tačiau ne taip greitai, kaip dažnas įsivaizduoja, pabrėžia gydytojas.
„Svarbiau atkreipti dėmesį į žalingus veiksnius, pažeidžiančius imuninę sistemą, tokius kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesisaugojimas nuo peršalimo ligų, fizinio aktyvumo bei lauke praleidžiamo laiko stoka, netinkama mityba, kai nepakankamai vartojama daržovių, vaisių, žuvies, liesos mėsos, o greitojo maisto suvartojama daug. Jei gyvenimo būdas ir mityba bus žalingi, jokie papildai nepadės“, – pabrėžia specialistas.
Kaip papildomą priemonę gydytojas dažnai rekomenduoja vitaminus C, D, E ir A, cinką, seleną, beta gliukanus, probiotikus ar ežiuolės preparatus. Tačiau prieš juos pradedant vartoti pravartu pasitikrinti kraujo rodiklius, kad papildomai gaunami vitaminai ar mikroelementai organizmui nepakenktų.
Tyrimai, leidžiantys įvertinti kūno būklę
Norint geriau įvertinti organizmo būklę ir laiku pastebėti galimus sveikatos sutrikimus, gali būti atliekami įvairūs tyrimai. Pasak R. Dainiaus, juos reikėtų rinktis tikslingai, atsižvelgiant į žmogaus savijautą, nusiskundimus ir sveikatos istoriją.
„Jei žmogus nori išsitirti savarankiškai, pirmiausia verta įvertinti bendrą kūno būklę, uždegimo rodiklius, gliukozės kiekį, geležies atsargas, kepenų, kasos ir skydliaukės veiklą, vitaminų D ir B12 kiekį, kortizolį, taip pat atlikti bendrą šlapimo tyrimą“, – vardija šeimos gydytojas.
Parengta pagal „Antėjos“ pranešimą
