Spalio 29 d. 17.30 val. Vilniaus karininkų ramovėje vyks diskusija „Lietuvos Helsinkio grupės susikūrimas – prielaidos ir tikslai“. Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-mečiui skirtame renginyje istorikai ir tyrėjai aptars, kaip sovietų okupuotoje Lietuvoje susibūrė žmogaus teisių gynėjai ir kokį pėdsaką jų veikla paliko laisvės kovų istorijoje.
Helsinkio susitarimai – atrama žmogaus teisių gynėjams
1975 m. Helsinkyje 35 valstybės, tarp jų ir Sovietų Sąjunga, pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą. Vienas jo principų buvo pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.
Tačiau sovietų valdžia ir toliau persekiojo žmones dėl jų įsitikinimų, tikėjimo, tautinės veiklos ir laisvo žodžio. Helsinkio susitarimai suteikė žmogaus teisių gynėjams pagrindą viešai priminti valdžiai jos pačios prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.
1976 m. lapkričio 25 d. buvo įkurta Lietuvos Helsinkio grupė. Jos tikslas – tirti ir viešinti žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje, apie juos pranešti pasauliui.
Penki steigėjai ir jų drąsa
Lietuvos Helsinkio grupę įkūrė Viktoras Petkus, Tomas Venclova, kunigas Karolis Garuckas, Eitanas Finkelšteinas ir Ona Lukauskaitė-Poškienė. Skirtingų pažiūrų bei gyvenimo patirties žmones suvienijo pasiryžimas ginti žmogaus orumą ir laisvę.
Grupės nariai rinko žinias apie politinius kalinius, religijos laisvės varžymus, tautinių bendruomenių ir kitų asmenų teisių pažeidimus. Jų parengti dokumentai pasiekdavo užsienį ir padėdavo atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į padėtį Lietuvoje.
Už šią veiklą helsinkiečiai buvo persekiojami sovietų saugumo. Vienas steigėjų Viktoras Petkus 1977 m. buvo suimtas ir vėliau nuteistas. Vis dėlto grupės veikla parodė, kad net ir okupacijos sąlygomis galima viešai ginti žmogaus teises.
Apie steigėjų likimus ir jų veiklą pasakojama ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „LHG 50: Helsinkiečiai pralaužia ledus“, apie kurią anksčiau rašė „Alkas.lt“.
Vilniuje – diskusija apie grupės ištakas ir tikslus
Spalio 29 d. vyksiančioje diskusijoje bus nagrinėjama, kokios aplinkybės paskatino Lietuvos Helsinkio grupės susikūrimą, kokius tikslus kėlė jos nariai ir kaip jų veikla prisidėjo prie Lietuvos laisvės siekio bei žmogaus teisių padėties Sovietų Sąjungoje viešinimo.
Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto docentas Rytis Bulota, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoja dr. Rasa Čepaitienė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Laura Charabikaitė.
Diskusiją ves Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus viešųjų ryšių specialistas Donatas Jokūbaitis. Šis muziejaus skyrius ir rengia susitikimą.
Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-metis minimas visus 2026 metus. Seimas 2026-uosius paskelbė Lietuvos Helsinkio grupės metais, pabrėždamas šios organizacijos nuopelnus ginant žmogaus teises okupacijos sąlygomis.
Rengėjai kviečia prisiminti žmones, kurių drąsa, tiesos žodis ir nesmurtinis pasipriešinimas tapo svarbia Lietuvos laisvės kovų dalimi.
