Archeologų komanda šią vasarą darbuojasi Mišeikių pilkapyne (Klaipėdos r.) – daugiau nei 2 500 metų senumo laidojimo vietoje, kurios paslaptys tyrinėtojus domina jau nuo XIX a.
Šiemet Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai tęsia 2024 m. pradėtus tyrimus ir siekia geriau pažinti šį išskirtinį bronzos amžiaus pabaigos ir ankstyvojo geležies amžiaus paminklą.
Tyrimų metu pavyko nustatyti tikslią 1891 m. archeologo Adalberto Bezenbergerio (Bezzenberger) tirto pilkapio vietą ir atskleisti, kad anuomet buvo ištirta tik dalis jo teritorijos.
Toliau tyrinėjant pilkapį aptiktas dar vienas degintinis kapas apardytoje urnoje, degintinių kaulų bei lipdytos keramikos fragmentų, išlikusios pilkapio akmenų konstrukcijos.
Nauji radiniai leidžia geriau suprasti senuosius laidojimo papročius
Archeologai nustatė, kad kremuoti mirusieji buvo laidojami ne tik pilkapiuose, bet ir tarp jų. Šis atradimas atveria naujas galimybes tyrinėti to meto bendruomenių socialinę struktūrą ir religinius papročius.
Tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su Berlyno Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejumi, kuriame saugomi A. Bezenbergerio sudaryti planai ir užrašai. Archeologams taip pat talkina Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentai.
Radioanglies tyrimai
Jie rodo, kad Mišeikių pilkapynas datuojamas VIII–IV a. pr. Kr. Surinkta medžiaga padės tiksliau rekonstruoti šio laidojimo paminklo istoriją ir geriau suprasti Vakarų Lietuvos bendruomenių gyvenimą prieš daugiau nei du tūkstančius metų.
Tyrimuose dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai: Lijana Muradian, Povilas Blaževičius, Saulius Žegunis, Šarūnė Valotkienė, Evaldas Vailionis.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentai: Jegoras Gulevskis (Jegor Gulevskij), Salvija Markutė, Dominykas Šiaulys ir Vilius Memgaudis. Kelias dienas kasinėjimuose dalyvavo ir LNM archeologų vaikai, tad auginame ir jaunųjų tyrinėtojų kartą.
