Birželio 25 d. Kultūros ministerijoje aptarti parengtos Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai.
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema
Po kelerius metus trukusio darbo, plataus ir nuoseklaus derinimo su visuomene, savivaldybe, bendruomenėmis bei valstybės institucijomis baigta rengti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema.
Šiuo metu dokumentas yra baigiamajame specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimo žingsnyje, po to jis bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
Susitikime dalyvavo kultūros viceministrė Edita Utarienė, Kultūros paveldo politikos grupės patarėjas Gintaras Džiovėnas, Kultūros paveldo departamento kancleris Dainius Čergelis, vyriausiasis žinovas Darius Skorupskas.
Taip pat Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Darius Kvedaravičius, teritorijų planavimo dokumentų rengėjo Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius, projekto vadovas dr. Zenonas Gulbinas bei kiti rengėjų komandos nariai.
Teritorijų planavimo procesas
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema parengta Kultūros ministerijai koordinuojant šį valstybei reikšmingą teritorijų planavimo procesą.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos užsakymu Gamtos paveldo fondo parengtoje schemoje nustatomi teritorijos apsaugos, tvarkymo ir naudojimo sprendiniai.
Šiais sprendimais siekiama išsaugoti išskirtinį Lietuvos istorinio valstybingumo centro kraštovaizdį, kultūros paveldą ir biologinę įvairovę, kartu sudarant sąlygas darniam teritorijos vystymui, pažintinio turizmo plėtrai bei visuomenės švietimui.
Viceministrė E. Utarienė padėkojo Kultūros paveldo departamentui, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir Gamtos paveldo fondo komandai už profesionalų, nuoseklų ir konstruktyvų darbą rengiant šį specialiojo teritorijų planavimo dokumentą bei už atsakingą požiūrį į sudėtingų kultūros paveldo ir gamtos vertybių siekių derinimą.
Taip pat ji pasidžiaugė ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės darbu, kartu nuodugniai analizuojant konkrečias padėtis, diskutuojant, lankantis „karštuosiuose taškuose“ Trakuose bei jų apylinkėse ir ieškant konstruktyvių sprendimų būdų.
Viena svarbiausių Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) nuostatų – siūlymas į Trakų istorinį nacionalinį parką papildomai įtraukti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės požiūriu vertingas teritorijas. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, parko teritorija padidėtų iki 8 240,4 ha.
Numatoma stiprinti vertingiausių teritorijų apsaugą
Konservacinės funkcinės pirmenybės zonos plotas padidėtų 633,8 ha ir sudarytų 55,9 proc. visos parko teritorijos, o ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zona padidėtų 738,5 ha ir užimtų 28,6 proc. parko teritorijos. Taip pat būtų atsisakoma žemės ūkio bei ūkinių (gamybinių-komunalinių) funkcinių pirmenybės zonų.
Gyvenamosios funkcinės pirmenybės zona padidėtų 161,1 ha, o rekreacinės funkcinės pirmenybės zona sumažėtų 242,0 ha. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui daro siūlymas Skaisčio ežerą priskirti konservacinės funkcinės pirmenybės zonai.
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) taip pat numatytas naujų Skaisčio ir Šulininkų hidrografinių draustinių, Akies bei Alsakių botaninių-zoologinių draustinių bei Varnikų miško gamtinio rezervato steigimas. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę vertingų gamtinių kompleksų apsaugą, tikslinamos esamų draustinių ribos.
Įgyvendinus Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius, funkcinės pirmenybės zonų skaičius sumažėtų nuo 111 iki 51, o tai leistų supaprastinti teritorijos valdymą ir užtikrinti nuoseklesnį apsaugos priemonių taikymą.
