Liepos 1 d. Kultūros paminklų sąrašą papildė 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gimtųjų sodybų vietos.
Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Kultūros ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo minėtos kultūros paveldo vertybės įgyja kultūros paminklo statusą. Joms jau yra parengti individualūs apsaugos reglamentai.
Vyriausybės nutarimu kultūros paminklais paskelbtos šių signatarų gimtosios sodybvietės ar jų atmintinos vietos: Aleksandro Stulginskio gimtosios sodybos atmintina vieta Kutalių kaime (Šilalės r.), Alfonso Petrulio ir Ministro Pirmininko Vytauto Petrulio gimtosios sodybos vieta Kateliškių kaime (Biržų r.), Jokūbo Šerno gimtosios sodybos vieta Jasiškių kaime (Biržų r.).
Jono Smilgevičiaus gimtosios sodybos vieta Šonių kaime (Plungės r.), Jono Vailokaičio ir kunigo, visuomenės veikėjo Juozo Vailokaičio gimtosios sodybos vieta Pikžirnių kaime (Šakių r.), Justino Staugaičio gimtosios sodybos vieta Tupikų kaime (Šakių r.), prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos atmintina vieta Stemplių kaime (Šilutės r.).
Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis
Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.
Petro Klimo, žurnalisto, visuomenės veikėjo Adolfo Klimo ir visuomenės veikėjo, draudžiamosios spaudos platintojo Sergijaus Klimo gimtosios sodybos vieta Kušliškių kaime (Kalvarijos sav.), Saliamono Banaičio ir kompozitoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio gimtosios sodybos vieta Vaitiekupių kaime (Šakių r.).
Stepono Kairio gimtosios sodybos vieta Užunvėžių kaime (Anykščių r.), Vlado Mirono gimtosios sodybos vieta Kuodiškių viensėdyje (Rokiškio r.).
Kultūros paminklo statusą taip pat įgijo Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai bei Lietuvos karių ir 1941 m. birželio sukilėlių kapai Kupiškyje.
Siekiama, kad šių ypatingos kultūrinės vertės ir visuomeninės svarbos kultūros paveldo vertybių paskelbimas kultūros paminklais paskatintų jų tvarkybą, žinių sklaidą, turizmo plėtrą, skatintų domėtis mūsų istorijai nusipelniusiomis asmenybėmis.
Susiję straipsniai:
- Paskelbtos 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės
- Geriausiems 2020 metų kultūros centrams – Kultūros ministerijos apdovanojimai
- Mėnuo po muziejų atidarymo: ar žmonės pasiilgo kultūros?
- Savivaldybės kviečiamos siūlyti miestus ketinančius tapti Lietuvos kultūros sostinėmis
- Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė pritaria P. Cvirkos paminklo nukėlimui
- Seime – konferencija apie Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomumą ir profesionalumą
- Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
- Valstybinė kalbos inspekcija apdovanos Įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojus
- Lietuvos Medijų taryba kreipėsi į Europos žiniasklaidos institucijas dėl situacijos Baltarusijoje
