Kultūros paveldo apskaita Lietuvoje ypač svarbi grėsmės akivaizdoje

Kodėl svarbu inventorizuoti kultūros paveldo vertybes? Inventorizavimas yra pirmas žingsnis, siekiant išsaugoti kultūros paveldą.

Tačiau Lietuvoje nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimas prasidėjo tik 2021 m. Neatliekamo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo problemą nuolatos pabrėžė Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija).

Vasario 25 d. posėdyje Paveldo komisija priėmė sprendimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo[1].

Paveldo inventorizavimas ir Lietuvos bei tarptautinė paveldosaugos teisė

Inventorizavimas yra viena pagrindinių priemonių, siekiant neprarasti žinių apie nykstantį kultūros paveldą. Surinkti duomenys reikalingi istorijos bei praeities moksliniams tyrimams bei ateities kartoms, kad paveldo objektui sunykus ar jį sunaikinus, jis išliktų inventoriuje ir tokiu būdu neišnyktų iš atminties ir egzistuotų kaip žinių šaltinis.

Istorijoje yra pavyzdžių, kai pastatus ar net senamiesčius buvo įmanoma atstatyti, ir tai buvo padaryta, dėl išlikusių inventorių – tai Varšuvos senamiestis, Drezdeno Dievo Motinos bažnyčia ar Berlyno Karališkieji rūmai.

Inventorizavimo vėlavimas

Turime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje kultūros paveldo inventorizavimo procesas yra gerokai pavėlavęs, nors Lietuvos ir tarptautinė teisė įpareigojo vykdyti inventorizavimą jau prieš kelis dešimtmečius.

Svarbu paminėti Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo prieš du dešimtmečius. Konvencijoje pabrėžiama nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo svarba ir šalių įsipareigojimai:

Saugotinų paminklų, pastatų grupių ir zonų identifikavimui kiekviena šalis įsipareigoja atlikti inventorizaciją, o grėsmės atitinkamam objektui atveju – kaip galima greičiau parengti reikiamą dokumentaciją.[1]

Taip pat ir Lietuvos paveldosaugos teisė, būtent Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ) pabrėžia, kad „nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas. [2]

Inventorizavimo problemą nuolat pabrėžė Paveldo komisija. Apie kultūros paveldo inventorizavimo nebuvimą pasisakė ir Valstybės kontrolė bei Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo inventorizavimo svarbą apsaugant kultūros paveldą bei pažymėjo, jog inventoriuje esančios vertybės turi minimalią apsaugą.

Tačiau nei NKPAĮ, nei Statybos įstatymas nenumato jokių apribojimų tokioms vertybėms, todėl būtina svarstyti ir apsispręsti, ar tikslinga tvarkant šias vertybes taikyti tam tikras sąlygas ir reikalavimus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriaus duomenų bazė

 Nuo 2021 m. nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą rengia ir koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas).

Žinių surinkimą apie galimai vertingųjų savybių turinčias vertybes, jų duomenų tikslinimą, gali vykdyti fiziniai bei juridiniai asmenys. Tačiau ar Departamentas yra pajėgus vykdyti kultūros paveldo inventorizavimą?

Šiandien inventoriuje yra apie 230 objektų. Inventorizavimo vykdymui užsiregistravo 25 juridiniai ir fiziniai asmenys.

Iš jų – 7 savivaldybės ir tik 3 savivaldybės pateikė inventoriaus duomenų anketas (iš tarpinstitucinio susirinkimo su Departamentu vasario 2 d.).

Per 2022 m. inventorių žadama papildyti dar 300 vertybių duomenimis. Atsižvelgiant į tokias inventorizavimo apimtis, sutvarkyti inventorių užtruks dešimtmečius.

Reiktų pastebėti, kad duomenų pildymo anketa yra pernelyg sudėtinga, todėl profesinės bendruomenės, visuomenė, paveldosaugos žinovai ir savivaldybių atstovai nenoriai įsitraukia į šį procesą.

Sudėtingas yra ir inventorizavimo proceso koordinavimas, kadangi būtinas nuolatinis komunikavimas su atsakingu Departamento darbuotoju.

Savivaldybių vaidmuo inventorizavimo procese

Anot Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, labai svarbu įtraukti į inventorizavimo procesą savivaldybes ir parodyti paveldo inventorizavimo naudą.

Susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacija Paveldo komisija paragino savivaldybes prisidėti prie šio darbo – ne tik inventorizuoti savo teritorijoje esantį paveldą, bet ir įvertinti, koks paveldas savivaldybėms yra svarbus, kuri jo dalis atspindi konkrečios savivaldybės tapatumą.

Paveldo komisijos patarimai Kultūros ministerijai ir Departamentui

Apsaugos reglamentavimo poreikis ir principai; lėšų skyrimas

Paveldo komisija, pabrėždama, jog inventorizavimas yra kultūros paveldo apsaugos pagrindas, o inventorius – žinių apie paveldą šaltinis, pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai patarimus.

Jose pabrėžiama būtinybė apibrėžti inventoriuje esančių vertybių apsaugos reglamentavimo poreikį ir būdus bei skirti lėšų spartesniam inventorizavimo procesui.

Strateginės kryptys ir pirmenybės; atskiro Departamento skyriaus poreikis ir proceso supaprastinimas; viešinimas

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuva itin vėluoja vykdyti inventorizavimą, Paveldo Komisija Departamentui pataria skirti šiam darbui ypatingą dėmesį.

Būtina nustatyti paveldo inventorizavimo strategines kryptis ir pirmenybes, įsteigti atskirą skyrių ir sudaryti aiškų, ilgalaikį skyriaus veiklos planą.

Atsižvelgiant į dabartinį inventorizavimo sudėtingumą, Paveldo komisija pataria šį procesą supaprastinti, siekiant kuo platesnio suinteresuotų asmenų dalyvavimo.

Svarbu skelbti duomenų anketų formas, kad galimi inventorizavimo vykdytojai galėtų su jomis susipažinti.

Kultūros paveldo inventorizavimo eigos ir inventoriaus viešinimas yra ypač svarbus, todėl būtina parengti viešinimo planą.

Kultūros paveldo inventorizavimas yra kertinis žingsnis, nes tik žinant, kas turima ir ką iš viso to norima išsaugoti, galima numatyti ir tolimesnius veiksmus paveldo apsaugoje.

Šiandien grėsmių akivaizdoje kultūros paveldo inventorizavimas yra ypač svarbus ir būtinas.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir Vyriausybės žinovė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

Kultūros paveldo apsaugą ginkluoto konflikto metu Paveldo komisijos analizavo dar 2017 m. ir parengė sprendimą dėl kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekstremalių situacijų ir ginkluotų konfliktų atvejais.

Žinias apie kultūros paveldo inventorizavimą Lietuvoje parengė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimų visuomenei žinovė Agnė Rymkevičiūtė; fotografijos – Michal Škrovina, Agnė Rymkevičiūtė.

Šaltiniai:

[1] Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, 2 straipsnis.

[2] NKPAĮ, 8 straipsnis, 1–2 dalys.

[1] Sprendimą rasite: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/270d7c50996311ecaf3aba0cb308998c