Pasaulyje fiksuojamas dramatiškas gimstamumo mažėjimas, kurio nebepaaiškina ekonominiai veiksniai, būsto trūkumas ar moterų emancipacija.
Tad mokslininkų akys vis labiau krypsta į išmaniuosius telefonus, kompiuterinius žaidimus bei socialinius tinklus. Sumanymas paprasta: žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualioje tikrovėje, o joje, kaip žinia, vaikai negimsta.
Daugumoje pasaulio valstybių suminis gimstamumo rodiklis jau yra nukritęs žemiau 2,1 ribos – ji būtina tam, kad gyventojų skaičius ateityje nemažėtų. Dalis valstybių, įskaitant ir Lietuvą, jau yra priartėjusios prie 1,0 ribos. Jei toks rodiklis išliks ilgesnį laikotarpį – nauja lietuvių karta bus dvigubai mažesnė nei esama.
Mažėja ne tik gimstamumo rodikliai, bet ir bendras gimusių vaikų skaičius pasaulyje. Jis buvo pasiekęs piką 2012 metais, kai gimė 146 mln. vaikų, o 2025 metais gimusių vaikų skaičius sumažėjo iki 132 mln.
Tiesa, bendras pasaulio gyventojų skaičius dar kurį laiką didės, tačiau mažėjantis gimusių vaikų skaičius užprogramuoja, kad netolimoje ateityje žmonių skaičius pasaulyje pradės mažėti – galimai jau 2050-aisiais metais taip ir nepasiekęs 10 milijardų ribos.
Įdomu tai, kad sparčiausiai gimstamumas mažėja ne turtingoje Europoje, o Rytų Azijoje. Pavyzdžiui, Kinijoje 2016 metais gimė 18,8 mln. vaikų, 2025 metais – vos 7,9 mln., o bendras Kinijos gyventojų skaičius vien 2025 metais sumažėjo 3 mln. – daugiau nei visos Lietuvos populiacija.
Įdomu tai, kad mažiau pasiturinčioje Meksikoje gimstamumo rodiklis pirmą kartą tapo mažesnis nei JAV, o istoriškai gausesnes šeimas turėjusioje Turkijoje jis nukrito žemiau 1,5.
Lietuvoje gimtamumo rodikliai taip pat sparčiai prastėja
Per dešimtmetį gimusių vaikų skaičius šalyje sumažėjo nuo 31,5 tūkst. 2015 metais iki 17,6 tūkst. 2025 metais. Kitaip tariant, per labai trumpą laiką atsidūrėme tarp valstybių, kuriose demografinė krizė tampa ne ateities, o dabarties problema.
Dar visai neseniai buvo manoma, kad gimstamumą labiausiai mažina ekonominis nesaugumas, aukštos būsto kainos ar sudėtingas darbo ir šeimos derinimas.
Tačiau šiandien vis dažniau pripažįstama, kad vien šie faktoriai nebepaaiškina naujausio gimstamumo kritimo, tad problemos šaknys slypi giliau. Išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai bei socialiniai tinklai keičia žmonių laisvalaikį, bendravimą ir santykius.
Žmonės daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, kurioje nesusikuria šeimos bei negimsta vaikai. Jei itin žemo gimstamumo tendencija tęsis ilgesnį laiką – mūsų laukia beprecedenčiai demografiniai pokyčiai, kurie neabejotinai turės poveikį ir ekonomikai. Teks įprasti prie nuolat mažėsiančio gyventojų skaičiaus.
Tuo pačiu metu pasaulyje sparčiai auga robotų skaičius, kuris jau viršija 50 milijonų. Tad kyla visai nebe retorinis klausimas: ar nebus taip, kad ateityje užleisime vietą robotams?
Demografija, kaip ir ekonomika, nemėgsta iliuzijų
Jei vis daugiau gyvenimo persikelia į ekranus, o vis mažiau žmonių renkasi kurti šeimą ir susilaukti vaikų, pasekmių neišvengsime.
Mažėjantis gimstamumas ilgainiui keis darbo rinką, viešuosius finansus, švietimo sistemą bei visą ekonomikos modelį. Tad klausimas šiandien jau nebėra, ar gimstamumo krizė gilėja. Klausimas – ko imsimės, kad tai pakeistume. O jei pakeisti nepavyks – ką darysime, kad prisitaikytume prie naujos tikrovės.
Na pirmiausia turėtų pasekmes pajusti bevaikiai- per padidintus mokesčius Sodrai, o verslas turės diegti robotus, tam būtina pelno mokesčio tvarka,kaip Vokietijoje ar Estijoje, kad investicijos į verslą neapmokestinamos.
O vedybų nemažėja? Reikia pradėti nuo šito.
Tai, kad žmonių mažėja pasaulyje, mums, manau, neturėtų rūpėti. Svarbiausia, kad nemažėtų lietuvių gimstamumas. Bent jau, ne labiau, nei kitų tautų. Tam reikia gimstamumo palaikymo programų. Ir viešos ir išsamios statistikos.
Pasaulis neištuštės, nes musulmonai, kinai, indai ir kiti vislesnieji homo sapiensai pridirbs vaikų. O baltųjų kvailių rasė pamažu išnyks, nes jiems pinigai ir gašlūs malonumai yra svarbiau už rasės išlikimą. Tad niekuo negaliu paguosti tų, kurie jau darosi apgailėtini.
Taip, išnykdami dar ir apderkim save.
Reikėtų bandyti valstybei sudaryti panelėms tiesiog po vidurinės galimybę vietoje to, kad ėmusis daryti karjerą, pasirinkti moterystę, kurios 10 metų laikotarpiu galėtų auginti vaikus. Šeima gautų kaip ir kitos išmokas už vaikus, kitas jaunų šeimų lengvatas. Be to, tokiu atveju valstybė įsipareigotų apmokėti šiuo atveju jaunos mamos karjeros siekimo išlaidas arba, jų nesant ir mamai kreipusis, išmokėtų jai vidutinę karjeros siekimo išlaidų dydžio sumą.
Taigi, kodėl Seimui nepabandžius priimti panelėms po vidurinės skirto tokios pasirinkimo galimybės nuostatų įstatymo bei surasti lėšų jo įgyvendinimui. Kur valdžių, partijų rūpestis gimstamumo problema ?