Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, skirta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos reglamentavimo gerinimui, oficialiai baigė savo veiklą.
Darbo grupė pasirašė sprendimą, kuriuo siūloma Seimo valdybai kreiptis į Vyriausybę dėl papildomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų. Artimiausiu metu bus registruojamas parengtas įstatymo pakeitimo projektas.
Darbo grupė, veiklą vykdžiusi nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, per šį laikotarpį išklausė įvairių valstybės institucijų, žiniasklaidos atstovų ir žinovų vertinimų ir pasiūlymų.
Po išsamių diskusijų nustatyta, kad būtina sistemiškai peržiūrėti nacionalinio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, užtikrinant didesnį skaidrumą, aiškesnį atsakomybės paskirstymą, veiksmingesnę viešųjų lėšų kontrolę ir atitiktį Europos Sąjungos teisės reikalavimams.
Įstatymo pakeitimai
Jie parengti atsižvelgiant į 2024 m. priimtą Europos žiniasklaidos laisvės aktą (European Media Freedom Act), kuris įpareigoja valstybes nares užtikrinti visuomeninių transliuotojų redakcinę autonomiją, apsaugą nuo politinio ir ekonominio spaudimo bei skaidrią valdymo struktūrą.
Taip pat atsižvelgta į 2025 m. spalio 31 d. Valstybės kontrolės paskelbtą LRT valstybinio audito ataskaitą, kurioje patarta stiprinti veiklos planavimą, finansų kontrolę ir aiškiau reglamentuoti atsakomybes.
Parengtame įstatymo projekte siūloma aiškiau apibrėžti LRT misiją, sustiprinti valdymo modelį įsteigiant Valdybą, išplėsti Tarybos priežiūros funkcijas ir didinti atsakomybę už viešųjų lėšų panaudojimą. Taip pat siekiama valstybės finansavimą aiškiau susieti su konkrečių viešųjų paslaugų įgyvendinimu.
Darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad siūlomi pokyčiai nukreipti į institucijos stiprinimą: „Baigėme intensyvų ir konstruktyvų darbą.
Siekiame sukurti aiškią, skaidrią ir europinius standartus atitinkančią sistemą, kurioje LRT pavesta misija būtų tiksliai apibrėžta, o nacionalinio transliuotojo valdymas būtų grindžiamas geriausiomis Europoje taikomomis skaidrumo ir veiksmingos valdysenos praktikomis.
Tikime, kad mūsų parengti siūlymai sustiprins visuomenės pasitikėjimų grįstą nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir jo valdymo veiksmingumą“.
Tikimasi, kad priėmus siūlomus pakeitimus bus sustiprintas nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas, padidintas veiklos skaidrumas bei užtikrinta atitiktis Europos Sąjungos teisės normoms. O tai prisidės prie didesnio visuomenės pasitikėjimo LRT veikla.
Seimo valdybos sprendimu sudarytoje darbo grupėje dirbo
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Seimo narės Indrė Kižienė, Ligita Girskienė, Roma Janušonienė, Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė. Taip pat Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas, Artūras Skardžius, Vytautas Grubaliauskas, Artūras Zuokas.
Darbo grupės veikloje taip pat dalyvavo žiniasklaidos atstovai Alvydas Balčiūnas, Edmundas Budvytis ir Lina Bušinskaitė. Grupėje dirbo, tačiau jos veiklai dar nepasibaigus pasitraukė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis.
Konservatoriai, kuriems praėjusioje kadencijoje pavyko pasigriebti įtakon LRT, spardysis iš paskutinių, kad “laisvas žodis” ir toliau jiems priklausytų. Įdomu, ar socdemai parodys stiprų stuburą, ar vėl kinkas drebins, toliau atidėliodami šio klausimo sprendimą.