A. Navys, M. Sėjūnas. Putino epochos galas

Taip, artėja „didžiosios“ Putino epochos galas, krachas, ir atėjo metas apie tai pakalbėti garsiai ir atvirai. Ši analizė bus paprasta, suprantama, tačiau, kaip visada, stovės ant argumentų ir faktų pamato. Nes mūsų tikslas ne patiktukai, sekėjai, pritarėjai, mes nesiekiame padaryti kam nors įspūdį ar sukurti būūūm! efektą.

Taigi, remsimės ne tuo, kas ką pasakė Miuncheno saugumo konferencijoje, ne kaip kas nusišnekėjo, o skaičių ir veiksmų ant žemės dėlione.

Mums daug daugiau pasako JAV veiksmai prie Islandijos „užgrobiant“ Rasiejos piratinį laivą, nepaisant atviro Rasiejos branduolinio grasinimo, nei postringavimai, kaip Trampas draugauja su Putinu.

Mes puikiai suvokiame, jog daug smagiau būtų dergtis, aptarinėjant kokius nors valstybių vadovų nusikalbėjimus, tačiau palikime tai VBS apkalbų ir bižuterijos aptarinėtojų virtuvei.

Taigi, Rasieja akivaizdžiai pralaimi, įgyvendindama savo strateginius tikslus – galima sakyti, jog jau pralaimėjo Vakarams paskelbtą karą. Šį faktą aptarinėja sumanesni Europos politikai ir žurnalistai, ir net pačios Rasiejos atstovai, politikai, tokie, kaip „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis, istorikas-žurnalistas Aleksejus Venediktovas ir kiti.

Kremliaus pagrindiniuose propagandiniuose kanaluose jau skamba (suprantama, surežisuota) nuomonė, jog Rasieja karo prieš Ukrainą nebelaimės, nes ukrainiečiai kaunasi kaip pasiutę, ir yra „ne blogesni kariai, nei rusai“ (vaje, niaugi?).

Toks Kremliaus lūpomis skleidžiamas naratyvas leidžia teigti, kad Maskva (t.y. FSB, SVR, GRU sykiu) pradėjo procesą, skirtą Rasiejos masių sąmonės poveikiui, pasirengiant tolesniems „galimo“ nelaimėjimo prieš Ukrainą ir susitaikymo su esama padėtimi scenarijais.

To reikia, nes milijonams rusų, siekusių Ukrainos sunaikinimo, bus didžiulis smūgis susivokti, jog Rasieja nepajėgi ne tik nužygiuoti iki Berlyno ar užimti Kijevo, bet niekaip nebesugeba okupuoti nedidelio Kupjansko miestelio.

Mnogochodovkos asai niūriuose Lenino, Sralino ir Putlerio abrozdėliais papuoštuose kabinetuose mato, kad kaip beskaičiuosi – realybė radikaliai kitokia, nei apie ją buvo svajojama prieš Krymo okupaciją ir pilno masto invaziją.

Kokie didieji tikslai, kurių Rasieja neįgyvendino ir jau nebeįgyvendins?

Žlugo Kremliaus planas-ultimatumas sugrąžinti Europą ir Ameriką į 1997 m. geopolitinius rėmus.

Žlugo planas suskaldyti ir sunaikinti NATO. Aljansas prasiplėtė, sutvirtėjo ir ginkluojasi sparčiausiai nuo Šaltojo karo laikų.

Žlugo ketinimai demilitarizuoti Ukrainą – šalis turi milijoninę kariuomenę, apginkluotą moderniausiais vakarietiškais ginklais.

Žlugo planai diktuoti pasauliui naftos kainas ir OPEC + pagalba įtakoti naftos gavybą.

Žlugo ketinimai BRICS sąjungos pagalba nustelbti Vakarų šalių ekonomiką ir išstumti iš valiutų rinkos dolerį ir eurą. Indija sulaikė kelis rusų piratinius tanklaivius, demonstruodama, kad ne Maskva, o nauda (prekyba su Vakarais) yra tikrasis Indijos sąjungininkas.

Nepavyko susitarti su JAV dėl įtakos zonų pasidalinimo, nes Vašingtonas pareiškė, kad Vakarų pusrutulis (ehm, iki Irano…) yra Amerikos interesų zona ir bus smogta bet kam, kas drįs kišti nosį į šią žemės rutulio dalį.

Žlugo Rasiejos planai konkuruoti su Vakarais ginklų gamybos srityje, JAV pareiškimas padidinti išlaidas karui pusantro karto, nubloškė Rasieją į užtrečiųjų šalių sąvartyną.

Maskva per keturis karo metus prarado sąjungininkus – Siriją, Iraną, Kubą, Venesuelą, neteko įtakos Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Arkties regione.

JAV pasitraukus iš START, Maskva pravirko kruvinomis ašaromis, jog būtina strateginių ginklų kontrolė, kaip ir Jungtinių Tautų saugumo mechanizmas. Ištisus metus spjaudžiusi ir trypusi šią organizaciją, Maskva dabar kimba į ją, kaip į paskutinį aiškios pasaulio tvarkos šiaudą.

Rasieja nori strateginių ginklų kontrolės, nes suvokia, jog ginklavimosi varžybos jau pralaimėtos.

Tai, ką Kremlius prarado, būtų galima vardinti dar keliuose puslapiuose, tačiau apsistokime ties minėtais punktais. Visa tai, ką išvardinome, yra akivaizdus Putino epochos žlugimo įrodymas. Žlugimas neišvengiamas.

Neišvengiamas todėl, kad procesai prasidėjo ir nuvažiavo pirmyn.

Putiną apgavo. Apgavo daugelis, įskaitant didįjį rėmėją Si Dzinpingą, kuris ir užvirė visą šią košė, pažadėdamas remti Rasieją tol, kol Putinas „atkovos“ visas „prarastas“ žemes.

Kremliaus strategų problema ta, kad kurdami įvairius A-B-C-D scenarijus, atsitraukimo variantus ir mnogochodovkas, rusai apsiskaičiavo ir nenumatė, kad įvyks tai, kas įvyko. Rusai tikėjosi, kad pavyks suskaldyti pasaulį, grįžtant prie dvipolio ar tripolio modelio, kuriame dominuoja Rasieja, JAV plius Kinija.

Pagal Kremliaus planą turėjo susiformuoti dvi aiškios ribos, du Rytų – Vakarų poliai, su aiškiomis raudonosiomis linijomis. Maskva svajojo susigrąžinti įtakos zoną iki vidurio Europos.

Tačiau Kremlius tikrai nenumatė, kad Maskvos pradėtas karas iš esmės sujauks pasaulio tvarką, išjudins senus pamatus ir prasidės naujo pasaulio formavimas. Niekas negalėjo tikėtis, kad Europa puls į glėbį Indijai, didžiosios šalys draugaus su Kinija, o Kanada savo naujuoju partneriu pripažins vakar buvusį priešą numeris vienas – Pekiną.

Senojo pasaulio pamatai byra mūsų akyse. Formuojasi nauja – prekyba, įtakų zonomis, globaliomis investicijomis ir rinkų užkariavimu grįsta tvarka. Būtent – tvarka.

Rasiejos šios tvarkos kūrimo scenarijuose nėra. Kodėl – suvokia kiekvienas Lietuvos vaikas. Todėl, kad Rasieja – chaoso, karo ir kraujo garantas. Toks partneris mažų mažiausia nepageidautinas. Vengtinas.

Kiekvienas, sekantis oficialius ir neoficialius Kremliaus pranešimus, pastebėjo, kaip pastaraisiais mėnesiais kito Lavrovo ir kitų SVR žinučių įgarsintojų tonas. Jis kito nuo Makrono kaltinimo fašizmu iki prašymo nenutraukti ES ir Rasiejos diplomatinių santykių, nuo gąsdinimo karu ir kaltinimų, kad Vakarai Ukrainos rankomis užpuolė Rasieją, iki kalbėjimo, kad Rasieja – Europos dalis, todėl vis tiek reikės kartu gyventi ir tartis.

Neatsitiktinai, Javlinskio lūpomis skelbiami paruoštukai, jog Rasiejos ateitis – ne su Kinija, o su Ukraina ir Europa. Todėl esą reikia visiems sėsti ir tartis. Rusai, kurie dar turi šiek tiek sveiko proto, suvokė, jog Kinijai Rasieja – ne draugas, o lengvas kąsnis, todėl nustekenta šalis bus praryta kaip tingiai po pelkę maklinėjančio gandro varlė…

Tuo tarpu būtent Europa – tikrasis ekonominio stabilumo garantas ir nulinė karinė grėsmė.

Tačiau Kremliaus strategams reikia laiko. Suprasdami, kad Ukrainos užimti nepavyks, jie darys viską, kad išlaikytų užimtas pozicijas, minimum – gauti Donbasą, ir tai parduoti savo liaudžiai, kaip Novorosijos išvadavimą beigi naujų teritorijų prijungimą.

Priešingu atveju, Ukrainai pradėjus puolimą, gali subyrėti fronto linija, o Rasiejoje prasidėti neramumai, galintys peraugti į masines riaušes ir chaosą. Tačiau Kremliaus spec. tarnybos visada veikė pagal iš anksto parengtus scenarijus, todėl panašiam ėjimui, regisi, ruošiasi ir dabar.

Taigi, karas Ukrainoje gali baigtis bet kurią akimirką. Putinas gali susirgti, ar jam kas nors staiga ir netikėtai nutikti (pagal scenarijų). Tik yra vienas bet – visų šių dvylikos metų Rasiejos karo Ukrainoje metu turėjome ir turėsime reikalų ne su Putinu ar jo pakaitalu, o su tais, kurie Bortnikovo, Patruševo, Naryškino ir Zolotovo kontorose kuria vidaus situacijos suvaldymo planus.

Todėl karas ir taika priklauso nuo situacijos Rasiejos viduje. Ir nuo to, kokio mąstymo personos ten pasistūmės (bus pastatyti) arčiau valdymo svertų.

Jei atsiras nuosaikieji „liberalai“, tokie, kaip Mišustinas, Kozakas, Javlinskis, taika greičiausiai ateis labai greitai, nors tai toli gražu ir nereikš Ukrainos išlaisvinimo. Rasieja tęs savo ekspansinę politiką tik kitomis, ne tokiomis primityviomis priemonėmis.

Nebejojame ir tuo, jog Putino klanas stengsis prie Kremliaus svertų išlikti dar labai ilgai – iki savo galo. Būtent todėl Putinui dabar reikia demonstruoti, kad Rasieja – galinga branduolinė valstybė, kuri gali bet kada užpulti Europą, užimti menamą Suvalkų koridorių su visa Marijampole, Narvą, okupuoti Moldovą, pulti Suomiją ir pan.

Visa tai yra pasakos, kuriomis, deja, tiki labai rimti Vakarų analitikai, politikai, Rasiejos „opozicija“ dirbanti Kremliui „tamsoje“, ir įgarsina šias žinutes. Tai suteikia Maskvai svorio „taikos“ derybose ir galimybę toliau vilkinti karą ir griauti Ukrainą.

Šie ir panašūs Kremliaus naratyvai, kaip ES, NATO susiskaldymas, 5-ojo straipsnio neveiksnumo ar nesuveikimo scenarijai yra Kremliaus psichoperantų įsriegtos žinutės vakariečiams, kurie to nesuvokdami, jas kartoja.

Beje, kai aidėjo pasipiktinimo dėl JAV konflikto su Danija dėl Grenlandijos garsai, NATO šalių – JAV, Kanados, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Islandijos oro pajėgos vykdė pratybas Grenlandijos saugumui užtikrinti.

Esame saugūs, kaip niekada.

Kaip ten sakė jau klasika tapęs vienas buvęs ministras? A, taip, miegokite ramiai.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.