Viena neatsargi akimirka darbe, netikėtas sprendimas kelyje ar staiga kilęs gaisras – 2025 metais tokie at vejai gyventojams ir verslui kainavo ne dešimtis, o šimtus tūkstančių eurų. Draudikų duomenys rodo, kad didžiausios metų žalos dažniausiai kilo netikėtai, o jų pasekmės buvo itin skaudžios tiek finansiškai, tiek emociškai. Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Gytis Matiukas sako, kad apžvelgus praėjusių metų didžiausias žalas ryškėja aiški tendencija – brangiausi nuostoliai beveik visada susiję su gaisrais, sudėtinga technika ir didelės vertės turtu.
Rekordinė metų žala – liepsnose paskendus technikai
Didžiausia 2025 m. draudimo bendrovės ERGO atlyginta žala siekė beveik 280 tūkst. eurų. Tokia suma išmokėta netikėtai užsidegus mobiliai technikai. Vos keliais tūkstančiais mažesnė – 272,9 tūkst. eurų – žala fiksuota ir žemės ūkio sektoriuje: dirbant su kombainu kilo gaisras, po kurio technika sudegė visiškai. Pasak ERGO Žalų administravimo departamento vadovo Gyčio Matiuko, tokie atvejai nėra reti – intensyvus darbas, aukšta temperatūra ir degios medžiagos sukuria ypač pavojingą derinį.
„Didelės vertės technikos gaisrai yra vienos brangiausių žalų, su kuriomis susiduriame. Tokia technika dažnai eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, o kilus gaisrui nuostoliai būna maksimalūs. Neapsidraudus tokie atvejai gali reikšti ne tik didžiulius finansinius nuostolius, bet ir realią grėsmę įmonės veiklos tęstinumui“, – pažymi G. Matiukas.
Brangiausios gyventojų turto žalos – dėl gaisrų
Gaisrai dominavo ir gyventojų turto žalose. Didžiausia išmoka – 110 tūkst. eurų – atlyginta už užsidegusį gyvenamąjį namą. Antra pagal dydį išmoka siekė beveik 82,7 tūkst. eurų, šiuo atveju namas sudegė visiškai. Fiksuota ir daugiau atvejų, kai liepsnos sunaikino gyvenamuosius ar ūkinius pastatus, o viena pagrindinių tokių nelaimių priežasčių ir toliau išlieka netvarkinga elektros instaliacija.
„Tokios žalos yra skaudžiausios, nes žmonės netenka ne tik turto, bet ir namų. Dažnai viskas įvyksta labai greitai – nuo pirmos kibirkšties iki nekontroliuojamo gaisro praeina vos kelios minutės. Tai dar kartą parodo, kaip svarbu pasirūpinti profesionaliai įrengta elektros instaliacija, naudoti patikimus elektros įrenginius, į prailgintuvus nesujungti per daug ar per didelės galios prietaisų“, – sako draudimo ekspertas.
Didžiausios gyvybės ir kritinių ligų draudimo išmokos – onkologinės ligos ir mirtini atvejai
Pernai reikšmingos išmokos fiksuotos ir gyvybės bei kritinių ligų draudimo srityse. Didžiausios išmokėtos gyvybės draudimo žalos buvo susijusios su mirtimis. Vienu atveju išmokėta 60 tūkst. eurų. Kitu atveju, mirus nuo storosios žarnos vėžio, išmoka taip pat siekė 60 tūkst. eurų. Didžiausia šios kategorijos išmoka, 65 tūkst. eurų, atlyginta dėl mirties, kurią lėmė tiesiosios žarnos vėžys.
Kritinių ligų draudime didžiausios išmokos taip pat buvo susijusios su onkologinėmis ligomis. Inkstų vėžio atveju išmokėta 37 tūkst. eurų, o susirgus krūties bei gimdos kaklelio vėžiu – po 30 tūkst. eurų.
Draudikai pabrėžia, kad tokie atvejai dar kartą primena apie sunkių ligų finansinę naštą ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, bei parodo, kokią svarbią reikšmę gali turėti gyvybės ir kritinių ligų draudimas netikėtų gyvenimo situacijų akivaizdoje.
Tarp didžiausių transporto priemonių žalų – ne tik susidūrimai
Didžiausių transporto priemonių draudimo žalų sąraše 2025 metais atsidūrė ne tik eismo įvykiai, bet ir vagystės. Viena brangiausių žalų viršijo 83 tūkst. eurų – tokia suma išmokėta, kai automobilis buvo pavogtas iš oro uosto aikštelės.
Panašaus dydžio nuostoliai patirti ir avarijose. Vienu atveju vairuotojas sukdamas į šoninę aikštelę laiku nesustabdė automobilio, pervažiavo bortelį ir nuvažiavo nuo šlaito – žala siekė daugiau nei 83,6 tūkst. eurų. Kitu atveju sankryžoje nepastebėjus automobilio įvyko avarija, lėmusi per 77 tūkst. eurų nuostolius.
„Eismo įvykiuose dažnai viską lemia sekundės – net ir nedidelė klaida ar netikėtas manevras gali baigtis labai brangiai. Ypač tada, kai transporto priemonė nuvažiuoja nuo kelio ar apgadinami keli automobiliai. Be to, nemaža dalis didelių nuostolių patiriama situacijose, kuriose kiti eismo dalyviai apskritai nedalyvauja“, – pabrėžia G. Matiukas.
Jis primena, kad tokiais atvejais vien tik privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ne visada apsaugo nuo finansinių nuostolių, todėl transporto priemonių savininkams verta apsvarstyti ir kasko draudimą. Tačiau net ir turint draudimą svarbiausia išlieka dėmesingumas kelyje bei saugaus greičio pasirinkimas, ypač tamsiu paros metu ar esant nepalankioms oro sąlygoms.
Netikėti sveikatos sutrikimai – ypač brangūs kelionėse
Didelės žalos 2025 metais fiksuotos ir nelaimingų atsitikimų bei kelionių draudimo kategorijose. Nelaimingų atsitikimų draudime didžiausia išmoka – 40 tūkst. eurų – susijusi su mirtimi dėl ūminio vidinio nukraujavimo.
Kelionių draudime didžiausi nuostoliai siejami su staigiais sveikatos sutrikimais užsienyje. Vienas atvejis, kai įtartas infarktas, kainavo daugiau nei 34,5 tūkst. eurų, o kiti atvejai, kai prireikė skubios operacijos ar gydymo, taip pat siekė dešimtis tūkstančių eurų.
„Žmonės vis dar linkę nuvertinti staigių sveikatos problemų riziką, ypač keliaudami. Tačiau tokie atvejai rodo, kad netikėta liga gali tapti viena brangiausių kelionės patirčių“, – teigia draudikas.
Parengta pagal ERGO pranešimą
