Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius), istorinėje Sąjūdžio gimimo vietoje, vyks naujos filosofo, rašytojo ir humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga) pristatymas.
Gruodžio 11 d. į istorinę Sąjūdžio salę sugrįš žmogus, sukęs šio Sąjūdžio sūkurį iš vidaus: nuo garsiąja tapusios paskaitos „Politinė kultūra ir Lietuva“ iki Sąjūdžio idėjinių gairių kūrimo.
Tai bus ne tik naujos knygos sutiktuvės – tai bus mintinis ir jausminis sugrįžimas į pačią Atgimimo pradžią, į erdvę, kurioje 1988 m. birželio 3 d. gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Todėl knygos pristatymas šioje erdvėje – ne tik kultūros renginys – tai ir savotiška istorinės atminties gaivinimo apeiga, galimybė iš naujo apmąstyti, o gal ir pajusti, kokiu būdu atkuriama nepriklausomybė ir kokią kainą už tai tenka mokėti.

Neabejotina, kad į šios reikšmingos knygos pristatymą ateis ir daugiau A. Juozaičio bendražygių, veikliausių ir šviesiausių visuomenininkų, tą įsimintiną 1988 birželio 3 d. šioje salėje išsirinkusių branduolį savo atstovų, kurie ir sudarė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, 1988–1991 m. tapusia tautos atgimimo judėjimo vėliavnešiu.
„Sąjūdis išsiveržė iš tautos gelmių. Jis neturėjo vadų, nes vadovavo pati tauta,“ – apie šį Lietuvos likimą lėmusį steiginį sako A. Juozaitis.

A. Juozaitis ne kartą yra pabrėžęs, kad Sąjūdžio iškilimas buvo daugiau nei politinis reiškinys: „Sąjūdis buvo ne kova už valdžią, o kova už Lietuvą. Todėl jis ir buvo nenugalimas.“
A. Juozaičio „Tikra Sąjūdžio istorija“ rašyta remiantis asmene patirtimi, dienoraščiais, archyvine medžiaga ir anų metų dokumentais. Ji ne tik pristato įvykių seką, bet ir atskleidžia, kaip gimsta tautinis apsisprendimas, kokios jėgos telkia visuomenės valią, stiprina tapatybę..
Knygos turinys ir reikšmė
Knygos apimtis — 688 puslapiai, leidėjas „Obuolys“, tai pirmasis būsimos kelių tomų serijos leidinys. Šioje 1-ojoje dalyje nuosekliai pristatomi:
- pirmieji tautos bruzdėjimo ženklai,
- Sąjūdžio ideologinės formos ir ginčai,
- lyderių branda ir jų atsakomybės lūžiai,
- valstybės atgimimo psichologija ir kultūriniai impulsai,
- įvykiai, nulėmę Lietuvos išsivadavimo kelią.
Autoriaus tonas knygoje išlieka tiek analitinis, tiek asmeniškai išgyventas. Viename iš interviu A. Juozaitis yra sakęs mintį, kuri puikiai nusako knygos paskirtį: „Kas neįvardija savo praeities, tas nevaldo savo ateities. Sąjūdžio istorija turi būti parašyta tiksliai.“
Tai kūrinys, skirtas ne tik tiems, kurie patys išgyveno 1988–1990 m. Lietuvos atgimimo laikotarpį, bet ir jaunajai kartai, kuriai Sąjūdis dažnai jau atrodo tolimas ir miglotas „projektas“.
Ši knyga – bandymas grąžinti istoriniam Sąjūdžiui gyvastį, atskleisti jo esmę atkuriant tikrą, betarpišką laiko ir erdvės vaizdą, slypintį po įvairių vėlesnių interpretacijų luobu.
A. Juozaičio knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ ypatingai svarbi yra šiandien, kai viešojoje erdvėje atgyja ginčai dėl Sąjūdžio vaidmens, politinių sprendimų ir lyderystės, o istorijos interpretavimas tampa geopolitinių įtampų dalimi.
Pristatoma pirmoji knyga (numatoma išleisti mažiausiai dar 2) apima laikotarpį nuo 1987 m. rugpjūčio iki 1988 m. rugpjūčio — svarbiausius metus, kai tautos viduje iškilo Atgimimo judėjimas, pakeitęs Lietuvos likimą.
Knygą pristatys pats jos autorius Arvydas Juozaitis. Renginio dalyviai galės įsigyti knygą prieš renginį ir po jo.
Renginio rengėjas – Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“.

Ką tik paaiškėjo, kad A. Juozaičio knyga nebus pristatyta 2026-ųjų metų knygų mugėje. Knygų mugės rengėjai atsisakė šios knygos pristatymo…






















” „Sąjūdis išsiveržė iš tautos gelmių. Jis neturėjo vadų, nes vadovavo pati tauta,“ – apie šį Lietuvos likimą lėmusį steiginį sako A. Juozaitis. ” Šaunu, kilnu, dvasinga. Bet : kaip suprasti jo sakymą, kai jis buvo LTSR partijos sekretoriaus Brazausko patarėjas, Lietuvių tauta yra tokia sena, kad laikas jai mirti ?
Sąjūdyje visi ėjo kartu. Dabar čia visi susiskirstė į partijėles ir pliekiasi.
Derėtų ir Alkui patransliuoti arba nors įrašą parodyti internetu.
ateis laikas, ir gal būt tokio jo poelgio priežastis išaiškės. Tik jau ne visi sulauksime.
Susimąsčiau, aš nįstengiu prisiminti kur, kada jis taip pasakė. Todėl atsiįmu savo žodžius. Šiap, tai jis protinas žmogus, tokių maža Lietuvoje. Manau, jog tas pasakymas išsprūdo netyčia. Sąjūdis neturėjo tikslo Lietuvai paskirti lėtinę autonaziją, ją vykdo kiti.
Juozaitis, Ozolas, Radžvilas ir dar kai kas, buvę žinomi sąjūdiečiai, nelabai pritapo prie naujos Lietuvos kūrimo. Ar ne todėl, kad griovėjams jie trukdė griauti ir turtėti? Žinome, kad nemažai gerų žmonių buvo sukompromituoti ir sukritikuoti bei neteko įtakos kurti teisingą valstybę.
>Jonas
Man žinoma, kad aktyvūs Sąjūdžio žmones, – kas jie bebūtų, partiniai ar nepartiniai, – specialiai buvo kompromituojami jų darbo žmonių kolektyvų ir visuomenės akyse. Sunki dalia teko, pavyzdžiui, Ozolui, – kai jo sūnus po abiturientų šventimo kolektyviniame sode ėjo namo, nežinomi asmenys užmušė jį pakelyje. O, kai buvo laidotuvės, kažkas priėjo prie Ozolo ir, tylomis pasakęs: “Gal to gana bus tau?”, taip pat tylomis pasišalino. R. Ozolo nuotrauka, kaip LPS vicepirmininko, yra įdėta dviejų dalių (ofsetas + e-formatas) “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) knygos 91 puslapyje. Dėkoju.
Aktyviausi kuriant Sąjūdį buvo Vytautas Landsbergis, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius
Landzbergis prisišliejo vėliau, jo pradžioje nebuvo. Tai vienas iš tų, kurie prisilipdė, ir su kgb pavedimu ir stogu. Taip sąjūdį perėmė kgb.
Jo, pirma buvo Gorbis! Bolševikų partijos viršūnėlė Maskvoje, o ne Juozaitis.
Nam nado čužymi rukami, nečiajenno tolknūt padajuščevo čelovieka.
Su Laisvos, nuo Maskvos nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo didesne ar mažesne viltimi paslėpta širdyje sovietmečiu gyveno didžioji tautos dalis. Gorbačiovo 1985 metais paskelbtas persitvarkymas suteikė nuomonių ir veikimo iniciatyvų laisvę. Tuo Lietuvoje buvo pasinaudota ir nuo 1987 metų rudens Vilniuje jau vyko viešos diskusijos dėl Lietuvos ūkinės, kultūrinės, meno, mokslo, tautinės laisvės reikalų. Jos vyko Mokslų Akademijos, “Žinijos” draugijos, Kultūros ir meno darbuotojų, Verkių rūmų salėse. Taip Mokslų Akademijos salėje 1988 m. birželio 3 d. viename iš organizuojamų diskusijų renginių buvo įkurta Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, kuri paragino tokiu būdu kurti Sąjūdžio grupes visoje Lietuvoje savo gyvenamose vietose, darbovietėse ir apie jų įkūrimą pranešti Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinei grupei. Tas žinias visai Lietuvai skelbė Lietuvos radijo ir TV komitete įsikūrusi jos darbuotojų Iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Taip per pora mėnesių radosi Sąjūdis visoje Lietuvoje.
Kad jį kuriant būtų prisidėjęs Landsbergis, tokių duomenų viešumoje girdėti neteko. Netgi į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę Birželio 3-iąją buvo išrinktas jam nedalyvaujant. Regis, nedalyvavo jis ir pirmuose Iniciatyvinės grupės posėdžiuose, apie save kaip sąjūdininką pareiškė tik Melioracijos institute vykusiame Iniciatyvinės grupės susitikime su visuomene. Tautos disidentinėje veikloje jo dalyvavimo taip pat nesigirdėjo. Taigi priskirti jį prie aktyviausių, kuriant Sąjūdį, nebūtų teisinga. Veikiau matyčiau jį kaip prisišliejusį prie jau besiritančios tautos Sąjūdžio bangos.
Gal tai padės atšviežinti tamstos atmintį ? ” Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: R.Adomaitis, V.Bubnys,J.Bulavas………B.Kuzmickas, V.Landsbergis, B.Leonavičius……….Z.Vaišvila, A.Žebriūnas “vle.lt/straipsnis/sajudis/ , taip pat lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Persitvarkymo_Sąjūdis
Be cinizmo, kaip ir neturite ką pasakyti…
V.Landsbergis buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys nuo pat jos išrinkimo Lietuvos Mokslų akademijos salėje 1988-06-03 – taip parašyta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
O kur pasakyta kitaip?
Kai kuriuos Iniciatyvinės grupės narius salė siūlė jiems nedalyvaujant. Organizatoriai jiems skambino ir klausė ar jie sutinka.
Renkant Iniciatyvinę grupę skambinta ar neskambinta į ją renkamiems asmenims kaip ir nebuvo labai svarbu. Jos dydis nebuvo apibrėžtas. Kas nesutiks galės nedalyvauti. Vykstant Grupės rinkimui jokių skambinimų asmenims dėl sutikimų nebuvo. Beje, pats rinkimas vyko diskusiją vedusiam akademikui E. Vilkui nesutinkant, kad tai vyktų.
Taip, A.Medalinskas skaitydamas iš su Z. Vaišvila atsineštų popierių siūlomų asmenų pavardes sakė, kad jis skambino dėl sutikimo, bet, regis tik dėl Kaušpėdo, kurio koncertas tuo metu vyko Sporto rūmuose. Kiti, kaip Petkevičius, kuris, beje, tuo metu viešėjo Amerikoje, kardinolas Sladkevičius, kuris nedalyvavo, gali būti, kad buvo išrinkti kaip visuomenėje žinomi žmonės, jų neatsiklausus. Kaip žinoma, Sladkevičius Iniciatyvinės grupės darbe nedalyvavo. Įsiminė dar J.Marcinkevičius, kuris sakėsi turįs daug darbų ir todėl nelabai turėtų laiko prisidėti prie grupės veiklos, tačiau salė buvo “už”. Buvo siūlomi ir asmenys iš salės. Pagal tuos pasiūlymus galėjo būti susibūrime nedalyvavę, bet išrinkti kaip viešai žinomi meno sričių asmenys, kaip pvz., R.Adomaitis, B.Leonavičius, V.Landzbergis. Buvo vienas, kuris pats save pasisiūlė ir sakė norįs, kad būtų jam pavesta rūpintis pradėto nacionalinio stadiono statyba, tačiau salė už jį nebalsavo. Stadionas iki šiol nepastatytas.
Tai tiek, kiek plačiau apie Iniciatyvinės grupės rinkimo realijas.
Na, Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje buvo ne vienas kgb’istas.
Gali būti, kad jų buvo, bet jie tada veikė už “perestroiką”.Taigi buvusi KGB veikla Gorbačiovo metais buvo nusodinta.
Antai, Lietuvos KGB vadas Eismantas, kai tik pagrasino, kad jei Sąjūdžio Inciatyvinė grupė nesiliaus veikusi, tai bus susemta, tuojau buvo pakeistas kitu.
Gintarai,
1996 birželio 20, seime, Romualdas Ozolas ir Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą (žemės tema) užsienio subjektų naudai.
2003 sausio 23, seime, Alvydas Medalinskas ir Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą. Tai yra balsavo už bemaž didžiausios klastotojų aferos įgyvendinimą pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams.
1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.
2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
Katastrofa
Citata
„Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
Kitų šaltinių teigimu, gerokai daugiau Lietuvos žemių yra pasisavinę užsienio subjektai – sukčiai.
Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.
Neabejoju, kad tai vertinga knyga apie teisingą Sąjūdžio pradžią, be pagražinimų. Bus įdomu paklausyti ir paskaityti. Ačiū darbščiam autoriui.
Vaiskuno cenzura vel dirba virsvalandzius :
jokios kritikos juozaiciui nepraleidzia …
ponelis brazauskas dziaugiasi pragare ,jo bendrazygis tesia “ step by step”darba….bevaisi
darba jokiu budu neistrukti is ruskiu vergijos…
Taip, čia yra blokuojamos žinios apie tiesą (apie Lietuvos priešus).
>Step by step
Skaičiau Brazausko pasakymą, kad centro iš KGB valdymą Lietuvoje jis buvo perėmęs į savos rankas. To išdavoje antrasis LKP sekretorius (pavardės neprisimenu, bet jis buvo dar prieš Beriozovą), nepavykus sukontroliuoti padėtį, buvo iškviestas Maskvon pasiaiškinti. Tačiau, einant per tiltą, persisvėrė jis per turėklą, įkrito upėn ir netyčia prigėrė – štai taip šio žmogaus pasiaiškinimas buvo įvertintas Kremliuje.
Kiekvienam Sąjūdyje dalyvavusiam žmogui yra atskira, jam pačiam žinoma tų laikų istorija, kurios jis iki mirties valandos neužmirš. Aš Sąjūdžio veikloje dalyvavau provincijoje, čia irgi vyko daug keistų dalykų. Paskui valdžion prasibrovė tie, kurie pavojaus akimirkomis laikėsi labai santūriai, bet vos tik pavojus atslūgo, tada jie visus mus, pagrindinius aktyvistus, dailiai nustūmė į šalį, o patys griebė įtakingus postus. Kai kurie iš jų ir dabar tebesilaiko valdžioje, arba į ją prastūmė savo gimines arba gerus draugus. Tokia štai tiesa. Jeigu ją paskelbtume viešai, būtume pavadinti vatnikais ir ruskių pakalikais.
Manau jo čia vertėtų pasidomėti kaip vyko Afrikos išsivadavimas iš vergovės. Kaži ar rasit daug skirtumų …. į valdžią buvo visvien gražinti vergvaldžių atstovai….tik jau po Laisvės vėliava. Skirtumas tik tas, kad pasikeitė vergvaldys. Bet: ar tikrai pasikeitė…. gal tik pasikeitė jo pavidalas ?
Kiek laisvės laisvoj Lietuvoj, pone Arvydai Juozaiti?
youtube.com/watch?v=6g6KCwkbGKo
Bent kiek mastančiam žmogui aišku, jog realios Sąjūdžio istorijos neįmanoma parašyti kol KGBistai užslaptinti. Nė vienas kgbistas nebuvo tikras dėl kitų sąjūdiečių – kas kgbistas, o kas ne.
Man kelia kreivą šypseną jog praktiškai visi žmonės, apie kuriuos Juozaitis tik kada teigiamai atsiliepia – yra TSKP nariai. Kaip taisyklė. Knygoje paminėjo visuomenei dar nežinomą iniciatyvinės grupės narį Liudą Truską, teigiamai atsiliepė apie jį – ir tas pasirodo 30-ies nesulaukęs jau buvo TSKP narys.
Jeigu ne gerbiamas Vytautas Landsbergis, tai šiandien neturėtume taip išsvajotos Lietuvos nepriklausomybės! Jis buvo Sąjūdžio varomąja jėga! Amžina pagarba Profesoriui!!!
Labai teisingai parasyta , jeigu brazausko ,juozaicio ir kitu sajudzio komunistu ir slaptu kgbistu taktika butu nugalejusi …Sovietu(rusu) sajunga butu pavirtusi i kazkokia respubliku konfederacija …
su siek tiek daugiau laisviu , bet ne Laisvomis valstybemis ….bet dekui Dievui , V.Landsbergio sajudzio frakcija turejo Drasos ir Valios deklaruoti
Lietuvos valstybes visiska ir teiseta atsiskirima nuo
nuo sitos Blogio imperijos ….ir tai paskatino visas kitas respublikas sekti musu pavyzdziu ….
taip Ladsbergio vadovaujamas sajudzio sparnas
ir sugriove Sovietu blogio imperija ….jeigu Juozaicio/brazausko frakcija butu nugalejusi … mes ir siandien butume Rusisko fasismo Blogio imperijos
dalimi ….ir manau reikia ypatingai prisiminti Kauno sajudzio veikejus!!!, kurie reme Vytauta Landzbergi ir jo bekomromisine taktika ….o juozaiciai …kas jie
tik plepalu skleidejai ….o gal ir dar blogiau …
Jis sugriovė Sovietų sąjungą? Tik durnoje beretinėje galvoje tokios mintys randa vietą.
Amen tikra teisybe !
asmenine juozaicio biografija iki sajudzio gal ir idomi ,bet po to kai jis tapo brazausko taktikos pasekejas …ir iki dabar tai tik apgailetina tragedija…kuri vis dar nesibaigia ….patetiskas likimas…o kodel Vaiskunas ji taip myli ?
Jis yra didžiausia Lietuvos nelaimė, Lietuvą iki šiol apraizgiusio kgb voratiklio šerdis.
Gintarai,
2003 sausio 23-iosios bei 1996 birželio 20-osios aferistų bendrininkui (konstitucijos 47 straipsnio klastotojui) Vytautui Landsbergiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu ir turto konfiskavimu.
>Gintaras
Su tuo dera sutikti, kadangi objektyvios mūsų tautos istorijos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 91 p. greta R. Ozolo yra įdėta ir prof. dr. V. Landsbergio nuotrauka su užrašymu “Pirmasis Atkurtos Lietuvos valstybės vadovas”. Dėkoju.
Kodėl ginamas Monikos, o ne Arvydo žodis?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/kodel-ginamas-monikos-o-ne-arvydo-zodis/
Paskaičius komentarus, darosi apmaudu, kad kartojama kenksmingos, mus griaujančios mintys apie tai, kad tas buvo sąjūdietis, anas buvo komunistas, sąjūdžiui ir Lietuvai netinkantis. Tuomet, 1991m. kruvinomis sausio dienomis kiekvienas pajutom, kad už laisvę, už valstybę kovoja visi. Nes tie tikslai visiems, visų tautybių Lietuvos piliečiams yra tinkami. Nesvarbu ir valstybei, kas už ją kovoja, ar Jonas, ar Ivanas, ar Janas ar dar kažkas. Jjeigu dabar kažkas tą principą pamiršęs arba jį ignoruoja iš nežinojimo ar žinodamas, tai tas labai klysta ir valstybę griauja. Taisyklė, kad -stiprybė vienybėje–sena kaip žmogus. Bet mus, sąjūdžio laikų lygius piliečius supriešino velniškas turtėjimo gabšumas bei tam tikslui griaujam valstybė. Juk buvęs Lietuvos socialistinis–visuomeninis ūkis ir santykiai buvo sugriautas visisškai. Dabartiniai įvairūs judėjimai ir demonstracijos, paslėptos po visad mažo atlyginimo uždanga, atlieka tokį patį, valstybę skaldantį ir griaufabtį veiksmą, kaip ir tai, kad komunistai buvo sąjūdžio priešai.
Jei Sąjūdžio mitinge būtų milijoninės minios paklausę ar, atgavus nepriklausomybę, turėtume nugriauti Salomėjos Nėries paminklą, ką žmonės būtų atsakę ?
Jonai,
Tauta skurdinama siekiant nužudymo, Lietuva naikinama nuo jekatrinos II laikų iki dabar apart privalomojo atstatymo nuo 1918 vasario 16 ir už tokius sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai yra atsakingi visų bolševikinių partijų seimagyviai ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
________________________
– Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
– 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
Vidmantas Valiušaitis. Tai buvo pirmas kartas kai pamačiau viešai iškabintą Lietuvos vėliavą
– pozicija.org/vidmantas-valiusaitis-tai-buvo-pirmas-kartas-kai-pamaciau-viesai-iskabinta-lietuvos-veliava/
„Buvau vakar Arvydo Juozaičio naujos knygos „Tikra Sąjūdžio istorija” pristatyme. Vyko toje pačioje Mokslų akademijos salėje, kurioje 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Sąjūdis.”
prisiminkime !!!!! ir perskaitykime dar karta !!!!
A.Juozaičio straipsni „istorinė klaida“, kai jis graudinosi, jog tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku netapo komunistų lyderis Algirdas Brazauskas, ir po to jis išdavė Sąjūdžio principus ir bendražygius …..
Delfi interviu 20/11/2018 m. Jakilaitis klausia Juozaicio :
Praėjo 30 m. ir daugelis žmonių gal tikrai jau neatsimena kai kurių aplinkybių ir turbūt nemaža dalis žmonių dabar žiūri į jus ir galvoja: „tikrai, juk jis buvo Sąjūdžio lyderių – kodėl jis nėra nepriklausomybės akto signataras?“ Daug kas turbūt neatsimena jūsų apsisprendimo nekandidatuoti prieš Algirdą Brazauską. Tuo metu tai atrodė pirmiausiai labai netikėta. Kodėl jūs taip nutarėte?
Juozaicio atsakymas:
– Pagalvokite, kiek tų netikėtumų yra. Jūs išvardinote iš karto bent tris. Todėl, kad aš niekada nelaikiau savęs politiku, nemačiau politikoje gyvenimo prasmės. Supranti, kad kai reikia egzistenciškai spręsti kai kuriuos klausimus, tuomet turi tai daryti. Jeigu likimas būtų taip pasisukęs, kad būtume „nukirtę“ Algirdą Brazauską, o aš tai turėjau padaryti su visa Sąjūdžio jėga, tai būtų gal koks Gruzijos variantas. Su krauju, ko gero. Reikėjo daug ką spręsti. Pirmiausiai jo reikėjo Maskvoje. Ten Brazauskas vykdė pilnąją Sąjūdžio programą, darė viską, ko mes iš jo tikėjomės, buvo pakeleivis ir kovų bendražygis.
(Delfi
Dienos naujienos
Lietuvoje
2018.11.20 20:26)
Dabartinis Landsbergis, atrodo, nuvairavo į švabistų pusę. Ar jis buvo vakarietiško komunizmo šalininkas dar tada abejoju. Kad bendradarbiavo su sovietų valdžia, aišku. Visi jie bendradarbiavo. Atvirų priešininkų į Sąjūdį beveik ar visai nepateko. Bet 1990-tais Lansbergio vedamas sąjūdietiškas Seimas Nepriklausomą Lietuvą atkūrė ir rusų kariuomenę išprašė. Brazauskas trypčiojo su savo ,,stepas po stepo”. Jo vadovaujamos kompartijos šūkis buvo ,,Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities (bet Tarybų Sąjungos sudėtyje).
+++ pagaliau gauna +
O po dar kazkiek metu Brazauskas visgi tapo Prezidentu /Ukininku ir prasidejo Lietuvos turto “prichvatizacija”…..!!!!!!!!!
Prie Landsbergio lietuviai bent jau gavo teise pigiai issipirkti valstybini nekilnojamaji turta kur jie daugeli metu gyveno ir bent jau sia prasme tapo Savininkai ir maziau priklausomi nuo sovietu valstybines vergijos….