Šeštadienis, 9 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kas nulėmė pablogėjusią buveinių apsaugos būklę

www.alkas.lt
2025-11-27 11:00:00
50
PERŽIŪROS
0
Pablogėjusi buveinių apsaugos būklė

Pablogėjusi buveinių apsaugos būklė | vstt.lrv.lt nuotr.

Kas šešerius metus Europos Komisijai yra teikiama ataskaita apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą. Šią ataskaitą rengė žinovai, mokslininkai ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos žinovai.

Naujausios ataskaitos (už 2019-2024 metų laikotarpį) rezultatai (žr. Buveinių vertinimo apibendrinimas) rodo gerokai pablogėjusią natūralių buveinių apsaugos būklę mūsų krašte. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 buveinių rūšių liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.

Buveinės apsaugos būklė nustatoma pagal metodiką

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal metodiką yra analizuojamos buveinės ne tik saugomose teritorijose, bet visoje šalyje.

Bendra buveinės rūšies apsaugos būklė yra apskaičiuojama pagal nustatytą schemą, kurioje atskirai įvertinama pagal keturis pagrindinius bruožus – arealą, buveinių užimamą plotą, buveinių kokybę (t.y., struktūros ir funkcijų bei tipinių rūšių būklę) ir ateities galimybes.

Jeigu bent pagal vieną bruožų būklė įvertinama kaip nepalanki ar bloga, bendras įvertinimas taip pat yra nepalankus arba blogas. Nežinoma apsaugos būklė nustatoma, jeigu bent pagal du kriterijus būklė yra nežinoma, o pagal kitus – palanki.

Pajūrio vandenų buveinės

Pajūrio vandenų buveiniųgrupėje (1130 Upių žiotys, 1150 Lagūnos, 1170 Rifai) į akis krenta visų buveinių staigus pablogėjimas. Realiai pablogėjimo neįvyko, tik ankstesnėje ataskaitoje buveinių kokybė buvo vertinama kaip nežinoma, o pagal kitus kriterijus įvertinta palankiai, todėl bendras įvertis pagal schemą gavosi palankus.

Naujausioje ataskaitoje buveinių kokybė įvertinta kaip bloga arba nepalanki dėl blogos ir vidutinės vandens kokybės (Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis). Rifams neigiamos įtakos dar turi invazinis juodažiotis grundalas, kuris išėda svarbiausią rūšį – midijas.

Ankstesnis trijų buveinių tipų pajūrio kopose palankus įvertinimas irgi yra tik sąlyginis, nes gautas dėl nežinomos buveinių kokybės būklės. Kopų buveinėse neigiamą įtaką daro keletas veiksnių – menka smėlio pernaša nuo paplūdimio, invazinių rūšių plitimas bei nebevykstantis ganymas, dėl kurio atviri plotai apauga mišku, degraduoja buvusios tyrulinės ganyklos.

2110 Užuomazginėms kopoms auganti grėsmė yra dėl kylančio jūros lygio ir dažnėjančių audrų, kurių metu buveinės turi atsikūrinėti iš naujo. Yra daug duomenų trūkumo apie mažais ploteliais išsibarsčiusias buveines – 2140 Kopų varnauogynus, 2170 Kopų gluosnynus, 2190 Drėgnas tarpkopes.

Vandens telkinių buveinės

Vandens telkinių buveinių būklė prastėja dėl eutrofizacijos, kurią sukelia išsklaidyta tarša, ypač pastebima 3260 Upių sraunumų buveinėse. 3160 Distrofinių ežerų būklė blogėja dėl sausrų ir sausinimo sistemų, nes džiūstant aukštapelkėms, nyksta arba degraduoja ir jose esantys ežerėliai.

Vandenų buveinių apsaugos būklės įvertinimas remiasi dar nepakankamais duomenimis. Buveinių stebėsena problemiška dėl sudėtingesnių būdų ir trūkstamų pajėgumų. Surinkus daugiau žinių, apsaugos būklės įvertinimai gali pasikeisti.

Europos komisija
Europos komisija | vle.lt nuotr.

Pievos ir joms artimos buveinės

Bendras pievų ir joms artimų buveinių apsaugos būklių vaizdas per šešerius metus nepasikeitė – iš 12 buveinių rūšių 3 turi nepalankų, o 9 blogą įvertinimą.

Tačiau blogos būklės buveinės dar labiau blogėja, o jų atkūrimo galimybės sunkėja. Iš 2010–2014 m. nacionalinės inventorizacijos metu kartografuoto 77,2 tūkstančių hektarų pievų buveinių ploto iki 2024 metų liko tik 59,9 tūkstančių hektarų, t.y. sumažėjo 23 procentais.

Beveik perpus mažiau liko 6210 Stepinių pievų ir 6270 Rūšių turtingų smilgynų, trečdaliu sumažėjo 6410 Melvenynų ir 6120 Karbonatinių smėlynų pievų.

Stabilesnį plotą išlaiko tik 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, kurie atsparesni apleidimui ar net okupuoja apleistas pievas, bei 4030 Viržynai, kuriuos palankiai veikia gamtotvarkos priemonės bei karinių poligonų plėtra. Tačiau nepakankama šių buveinių kokybė neleidžia gauti palankios būklės įvertinimo.

Pievų blogėjimo priežastys tos pačios kaip ir anksčiau – buveinių apleidimas nustojus ganyti ir šienauti bei nemažos dalies pievų suarimas, sukultūrinimas. Daug buveinių prarasta ir dėl netinkamo šienavimo, kai paliekama nupjauta žolė ir per keletą metų pieva degraduoja dėl eutrofizacijos.

Specifinė, su klimato kaita susijusi blogėjimo priežastis stebima 6450 Aliuvinėse pievose, nes jos didele dalimi priklausomos nuo retenybe tampančių pavasarinių potvynių.

Blogiausia padėtis yra su mažus plotus užimančiomis nederlingų tipų buveinėmis – smiltpievėmis (2330, 6120), 6230 Rūšių turtingais briedgaurynais, 6410 Melvenynais, 6530 Miškapievėmis. Išnykus nutolusioms buveinėms, mažėja arealai, dėl izoliacijos nuskursta tipinių rūšių sudėtis.

Pelkinės buveinės

Pelkinių buveinių apsaugos būklės vertinimai taip pat reikšmingai nepasikeitė, tik išryškėjo tolimesnio blogėjimo tendencijos jau ir taip blogos būklės buveinėse.

Bendras jų plotas sumažėjo nuo 27,3 iki 21,3 tūkstančių hektarų. Perpus mažiau liko 7230 Šarmingų žemapelkių, penktadaliu susitraukė 7110 Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai.

Lyginant su ankstesne ataskaita, reikšmingai padidėjo 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių bei 7210 Žemapelkių su šakotaja ratainyte plotai, bet tai atsitiko ne dėl realaus buveinių pagausėjimo, o dėl geresnės inventorizacijos – rengiant saugomų teritorijų apsaugos tikslus.

Dar lieka duomenų spragų su 7150 Plikų durpių saidrynais ir 7220 Šaltinais su besiformuojančiais tufais, nes saidrynai dažniausiai įtraukiami į aukštapelkių buveines, o šaltinių su tufais duomenys nuolat pasipildo kruopščiau ištyrinėjus miškingus šlaitus.

Pagrindinės pelkinių buveinių blogėjimo priežastys – veikiančios sausinimo sistemos ir dėl klimato kaitos dažnėjančios sausros. Nors naujų griovių nebekasama, daugelio jų veikimas turi ilgalaikį ar uždelstą poveikį. Be to, grioviai neretai yra prižiūrimi ir valomi, tai jų veikimas atsinaujina.

Apsausėjusios pelkės paprastai virsta mišku ir buveinės sunyksta. Dalis atvirų pelkinių buveinių nuo seno buvo šienaujamos ar net ganomos (7140, 7230), o nutrūkus šioms veikloms jos degraduoja, apauga nendrynais ar sumedėjusia augalija.

Miškų buveinės

Lyginat su ankstesne ataskaita, miškų buveinių apsaugos būklė yra gerokai pablogėjusi. Iš dalies tai susiję su geresnėmis žiniomis, nes anksčiau trūko žinių apie buveinių kokybę.

Tačiau tendencijos daugumoj neigiamos, nors ir ne tokios blogos, kaip pievų ar pelkių buveinių. Bendras visų rūšių miškų buveinių plotas sumažėjo nuo 266,5  iki 236,3 tūkstančių hektarų, t.y. 11 procentų.

Labai dideli praradimai nustatyti 9080 Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse – jos susitraukė daugiau kaip 20 procentų. Pagrindinė priežastis – miškų sausinimo sistemos ir pasikartojančios sausros. Stingant vandens, buveinės eutrofizuojasi, dalinai virsta 91E0 Aliuviniais miškais, kurie irgi ilgainiui degraduoja.

Dėl sausėjimo labai blogėja ir 91D0 Pelkinių miškų buveinių struktūra, tik išlieka gana stabilus jų bendras plotas, nes ši buveinė plečiasi į mišku apaugančias aukštapelkes ir tarpines pelkes.

Dėl klimato kaitos problemiška padėtis yra su 9050 Žolių turtingais eglynais. Bendras jų plotas sumažėjo net trečdaliu, tačiau bent dalis jų gali transformuotis į lapuočių miškų buveines. Čia reikalingi papildomi moksliniai tyrimai tikslu – peržiūrėti ir pagrįsti šios rūšies buveinių išsaugojimo tikslinius plotus.

Gerokai pablogėjusi yra 91T0 Kerpinių pušynų apsaugos būklė. Jų plotas sumažėjo 16,5 procento. Išlieka prasta buveinių struktūra dėl paklotės eutrofizacijos ir kerpių dangos nykimo. Pagrindinės priežastys – žemutinių gaisrų stoka bei plyni kirtimai, po kurių atkuriami miškai yra tankūs, praktiškai be kerpių dangos ir įprastų rūšių.

9010 Vakarų taigos ir 9020 Plačialapių ir mišrių miškų plotai sumažėjo atitinkamai 4,8 ir 8 procentais. Sumažėjimas dėl miškų kirtimų nesaugomuose plotuose yra didesnis, bet jį dalinai kompensavo ploto priaugimas saugomose teritorijose. Išlieka blogas būklės įvertinimas pagal buveinių struktūrą ir funkcijas.

Gerai buveinių kokybei reikia, kad miškas būtų pakankamai senas arba jame būtų senų medžių. Ąžuolynams ir pušynams gamtinė branda yra vėlyvame amžiuje, todėl net saugomose teritorijose dėl buvusio ūkininkavimo – geros būklės dar ilgai reikės laukti.

Negausūs gamtinės brandos medynai neretai būna sunaikinami sanitariniais arba specialiaisiais kirtimais dėl miško selekcinių tikslų. Nemažai plačialapių miškų buvo prarasta ir dėl invazinės uosių džiūtį sukeliančios ligos. Vakarų taigos pušynų būklė yra blogėjanti dėl gaisrų stokos, nes išnyksta daugelis specializuotų rūšių, dėl kurių buveinė turėtų būti saugoma.

Stabilūs ar truputį didėjantys yra 9160 Skroblynų ir 9180 Griovų ir šlaitų miškų plotai. Tačiau skroblynų apsaugos būklė nėra palanki dėl buveinių kokybės, nes juose yra arba neseniai buvo gana intensyviai ūkininkaujama, todėl trūksta senų medžių, stambios negyvos medienos.

Keletas miškų buveinių rūšių (9060, 9070, 9190, 91F0) užima labai mažus plotus ir jų inventorizacija tebėra nepakankamai tiksli, trūksta duomenų apie buveinių kokybę.

Pagrįstai bloga būklė yra 9060 Spygliuočių miškų ant ozų ir 9070 Medžiais apaugusių ganyklų. Šių buveinių dažniausiai yra tik likę nuskurdę fragmentai, nes nebevyksta struktūrą palaikantys procesai – ganymas (9070, 9060) ir paklotės gaisrai (9060).

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos žinovo Vytauto Uselio, apibendrinant europinės svarbos buveinių būklės blogėjimo priežastis ir tuo pačiu galimo atkūrimo kryptis ryškiai išsiskiria šie pagrindiniai veiksniai – ganymo, tuo pačiu ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai, vandens telkinių eutrofizacija dėl taršos, natūralių gaisrų stoka ir intensyvi miškininkystė.

Kai kurioms buveinėms lemiamą įtaką daro sunkiai valdomi ar praktiškai nevaldomi veiksniai – invazinių rūšių įtaka ir klimato kaita.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žinovai įvertino Stelmužės ąžuolo būklę
  2. Kas leidžiama ir kas draudžiama pelkių, natūralių pievų ir ganyklų teritorijose?
  3. Aplinkos ministerijai pateiktas Punios šilo apsaugos tikslų projektas
  4. Kas yra Natura 2000 tinklas?
  5. Kauno rajono meras kreipėsi į aplinkos ministeriją dėl vaizdingų vietų apsaugos
  6. Kas yra miško kelias?
  7. Kokie būna rezervatai ir kas juose saugoma?
  8. Saugomų teritorijų gaminio ženklas – kas tai?
  9. Kas nuo kitų metų keisis Lietuvos ūkiuose?
  10. „Rūšių raliui – 10 metų: kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“
  11. Keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentų rengimo taisyklės
  12. ES skaitmeninės tapatybės piniginė: kas tai?
  13. Reikia pažinti šalies saugomas teritorijas
  14. Aplinkai nekenkiančios dovanos – kur jų rasti?
  15. Saugomų rūšių apsauga „Natura 2000“ teritorijose: Mažojo erelio rėksnio atvejis

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Pareigūnų dėmesio vairuotojai sulauks ir gegužę

2026 05 08
Migrantai | VSAT nuotr.
Lietuvoje

18 migrantų iškastu urvu bandė patekti į Lietuvą

2026 05 08
Daugiabutis
Lietuvoje

Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs

2026 05 08
Šilutės tiltas
Gamta ir žmogus

Šilutės tiltas: pilkas ar geltonas?

2026 05 08
Pinigai
Lietuvoje

Nauji siūlymai atvers galimybę nukentėjusiems nuo sukčių lengviau susigrąžinti lėšas

2026 05 08
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Rusijai – protesto nota dėl grasinimų diplomatinėms atstovybėms Kyjive

2026 05 08
Vaikai
Lietuvoje

Aliną Jakavonienę siūloma skirti Vaiko teisių apsaugos kontroliere

2026 05 08
NASAMS
Lietuvoje

Antrąją NASAMS bateriją tikimasi sukomplektuoti dar šiais metais

2026 05 08
Atpažinti neapykantą politinėse kampanijose kvies speciali „Nepatogaus kino“ programa
Lietuvoje

Seimas svarstys B. Sabatauskaitės kandidatūrą į lygių galimybių kontrolieres 

2026 05 08
Masteikių senkapio radiniai
Istorija

Kviečiama į parodą ir į paskaitą „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“

2026 05 08
Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ – gyvas poezijos balsas jau 60 metų
Kultūra

Koks „Poezijos pavasaris“ atkeliaus į regionus?

2026 05 08
VDU rektorius prof. Juozas Augutis
Lietuvoje

Seimas paskyrė Juozą Augutį laikinai eiti LMT pirmininko pareigas

2026 05 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie D. Apalianskienė. JAV – Irano susidūrimas: kol kas nesėkmingi bandymai susėsti  prie derybų  stalo 
  • taiva apie Rusijai – protesto nota dėl grasinimų diplomatinėms atstovybėms Kyjive
  • Visgi apie D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  • klaustukas apie D. Apalianskienė. JAV – Irano susidūrimas: kol kas nesėkmingi bandymai susėsti  prie derybų  stalo 

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pareigūnų dėmesio vairuotojai sulauks ir gegužę
  • 18 migrantų iškastu urvu bandė patekti į Lietuvą
  • Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs
  • Šilutės tiltas: pilkas ar geltonas?

Kiti Straipsniai

Metų knygos rinkimai 2025 - nugalėtojai

Paskelbti „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai

2026 05 08
Liucija Citavičiūtė

2026 m. Kalbos premija skiriama dr. Liucijai Citavičiūtei

2026 05 08
Masteikių senkapio radiniai

Kviečiama į parodą ir į paskaitą „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“

2026 05 08
Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ – gyvas poezijos balsas jau 60 metų

Koks „Poezijos pavasaris“ atkeliaus į regionus?

2026 05 08
Punskas

Ar Punske iškils baltų genčių piliakalnis?

2026 05 08
VDU rektorius prof. Juozas Augutis

Seimas paskyrė Juozą Augutį laikinai eiti LMT pirmininko pareigas

2026 05 07
Lietuvos mokslų akademija

Jauniesiems mokslininkams skirtos Lietuvos mokslų akademijos ir Ateities biomedicinos fondo premijos

2026 05 07
Žodynas – tai ne tik kalbos pagrindas, bet ir svarbi priemonė vaikui pažinti pasaulį

Kas labiau turtina vaiko žodyną – pokalbis ar skaitymas?

2026 05 07
Renginys, skirtas medžių senolių apsaugai

Vyko renginys, skirtas medžių senolių apsaugai

2026 05 07
Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“

Signatarų namai atsisveikina su Lozoraičių paroda

2026 05 07

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie D. Apalianskienė. JAV – Irano susidūrimas: kol kas nesėkmingi bandymai susėsti  prie derybų  stalo 
  • taiva apie Rusijai – protesto nota dėl grasinimų diplomatinėms atstovybėms Kyjive
  • Visgi apie D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  • klaustukas apie D. Apalianskienė. JAV – Irano susidūrimas: kol kas nesėkmingi bandymai susėsti  prie derybų  stalo 
  • Visgi apie Ar Punske iškils baltų genčių piliakalnis?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
KAM, A. Pliadžio nuotr.

Pabradėje atidaryta nauja karinė infrastruktūra JAV kariams 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai