Vienas iš Europos komisijos tikslų, susijusių su sėkminga skaitmenine Europos transformacija iki 2030 m. – įvesti Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės (ESST, angl. EUDI) piniginę.
Taip siekiama suteikti ES piliečiams vieną saugų skaitmeninės tapatybės sertifikatų rinkinį, padėsiantį keliauti, dirbti, pasiekti viešąsias paslaugas, atlikti mokėjimus, pasirašyti dokumentus.
Ja bus galima pasinaudoti, norint įrodyti savo tapatybę.
Stokholme įsikūrusio elektroninio parašo ir identifikavimo sprendimų teikėjo „Scrive“ vyriausiasis teisininkas Peteris Karlstedtas teigia, kad per pastaruosius dvidešimt metų skaitmeninės tapatybės paslaugas Europos Sąjungoje vystė ir siūlė nacionalinės vyriausybės, privačių interesų turintys subjektai (daugiausia bankai ir telekomunikacijų teikėjai) bei viešosios ir privačios įmonės.
Dažnai jų technologiniai būdai, standartizacija ir galiausiai plėtojimo ir pritaikymo sėkmės atvejai skiriasi.
Pasak Europos Komisijos, „šiuo metu savo nacionalinėmis elektroninėmis identifikavimo priemonėmis užsienyje gali naudotis tik apie 60 proc.
ES gyventojų iš 14 šalių narių“ ir „tik 14 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų teikėjų iš visų šalių narių užtikrina tarpvalstybinį autentifikavimą el. tapatybės sistemoje.“
Todėl šių pastangų suderinimas Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės (ESST) piniginės pavidalu gali gerokai išplėsti tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų (ne tik identifikavimo ir mokėjimų) taikymo sritį visoje ES.
Be to, tai leis šalims, kuriose kol kas nebuvo sėkmingų skaitmeninio identifikavimo iniciatyvų, pasivyti kitas ir taip prisidės prie piliečių lygybės sąjungoje.
Tačiau įgyvendinant ESST piniginės sumanymą, vartotojai gali susidurti ir su tam tikrais iššūkiais.
„Pirmiausia yra techninių dalykų, susijusių su privatumu, saugumu bei panaudojimu, turint mintyje platų spektrą žinių, kurios gali būti reikalingos naudojantis ESST pinigine:
nuo gimimo datų iki socialinio draudimo numerių.
Taigi, vartotojai turi galėti aiškiai ir lengvai nustatyti bei valdyti, kokiais asmens duomenimis jie pasirenka pasidalyti su bet kuriuo paslaugų teikėju, o naudotis ESST pinigine turi būti lengva, kaip ir jungiantis su „Apple“, „Facebook“ arba „Google“, – teigia P. Carlstedtas.
Kortelių skaitytuvai, kodų kortelės ir kitos apsaugos priemonės, kurias vartotojai suvokia kaip sudėtingas naudoti, gali trukdyti šio projekto sėkmei, tačiau Švedijos „BankID“ ir Danijos „MitID“ yra puikūs pavyzdžiai, iš kurių galima pasisemti įkvėpimo.
Kalbant apie Skandinaviją, skaitmeninio identifikavimo būdų priėmimas ir pritaikymas smarkiai priklauso ir nuo kultūrinių veiksnių, pvz., socialinio pasitikėjimo lygio.
Švedijoje elektroninio identifikavimo (eID) būdai jau daugiau nei 20 metų yra kasdienio gyvenimo dalis:
nuo internetinės bankininkystės ir apsipirkimo iki priėjimo prie viešųjų paslaugų, dokumentų pasirašymo, traukinių bilietų pirkimo ir t. t.
Todėl pasitikėjimas ir naudotojų paklausa turės didelę reikšmę ESST piniginės projekto sėkmei.
Kai ES skaitmeninės tapatybės piniginė taps tikrove, ji užtikrins saugų identifikavimą milijonams europiečių, todėl saugus el. pasirašymas virs realybe daug didesniam žmonių skaičiui nei šiandien.
Ji taip pat padės greičiau vykdyti skaitmeninimą ir, be kita ko, sustiprins bendradarbiavimą ir verslo vykdymą tarp europiečių.
„Scrive“, viena pirmųjų el. parašo tiekėjų Europoje, panaudojusi blokų grandinės technologiją skaitmeniniam dokumentų antspaudavimui ir užsiimanti pasirašymo, identifikavimo ir duomenų produktų veikla, surinko didelę Europos elektroninio identifikavimo (eID) rinkinį vienoje APS (aplikacijų programavimo sąsajoje, angl. API), o ESST piniginę laiko teigiamu veiksniu verslui ir klientams, paslaugų teikėjams ir vartotojams, kuris padės didinti veiksmingumą, mažinti išlaidas bei sklandžiau ir patogiau tvarkyti skaitmeninius reikalus.
***
Apie „Scrive“
Nuo 2010 m. „Scrive“ yra lyderiaujanti skaitmeninimo platforma, užtikrinanti automatizuotą sutarčių pasirašymą, pagrįstą elektroninio parašo ir identifikavimo paslaugomis.
Šiaurės šalių elektroninio parašo rinkos lyderė tapo pirmąja kompanija, panaudojusia „blockchain“ technologiją, dokumentų vientisumui užtikrinti.
Šiandien daugiau nei 6000 tūkstančiai klientų daugiau nei 50 šalių naudojasi „Scrive“ paslaugomis, įskaitant tokius rinkos lyderius kaip „Pleo“ ar „Trustly“, kad sėkmingai prisijungtų ir pasirašytų sutartis su savo klientais, partneriais ir darbuotojais.
Daugiau žinių www.scrive.com.
gimė vaikas, ir iškart į jo užkakalį įtaisomas čipSas (o gal čipas ar CHipsas, nesu bukalauras, o tik oligarcho pievų šienpjovys). Visam gyvenimui tas čipSas būtų. Aplikacijos, idetifikavimas, transformacija…. Vajetau, vajetau, kokie išsimokslinę…
LUSTAS / LUSTINĖ KORTELĖ
Mano kartos draugai , praėję maskvos bolševikmetį , siaubingai nepatenkinti, kad teks “susičipsuoti”.
Tai Pranas ir klausia. Kur man tą “čipsą” įkals. Aš kaip tamsus kaimietis , matęs tik “čipsuotas’ kiaules ir karves – sakau ; patogiausia būtų į ausį. Atsidusęs tarstelėjo , gerai, kad ne į pautus.
Bet įdomu. Nuo kokio amžiaus pradės “čipuoti”?
ne, nes ne visi žmogos turi tą kūno dalį, be to dar yra ir tokių, kurie galvoja, kad turi, o iš tikrųjų – neturi. Tai būtų grubiausias lyčių lygybės pažeidimas.
Savanaudžiai. Jiems gaila savo uodegos lopinėlio, kai svarbiausias klausimas turi būti toks: ar tikrai tikrai toks lėšų priklausomybės šifravimo būdas padės nepadėti FNTT nustatyti tą priklausomybę?!!
Prisimenate sovietmečio laikų Žilinskaitės humoreską apie ateityje žmonių taip perpildysimą Žemę, kai jie net neturės vietos prigulti ar atsisėsti? Tik susispaudę stovės vienas šalia kito, mindžikuos pavargę. Šeimos nariai susižinos tik iš lūpų į lūpas perduodami žinią viens kitam. Taip bestovinčius tai vieną, tai kitą vyrą pasieks žinia per garsiakalbį. Pvz.: „Nr. … … … …, jums gimė sūnus!” (arba kad ir trynukai). Vyras nubrauks džiaugsmo ašarą…
Kažkas panašaus – tiksliai nebepamenu.