Lietuviai džiaugiasi turėdami nors ir neilgą (apie 90 kilometrų) prieigą prie Baltijos jūros. Vandens telkinių pakrančių (o ypač pajūrio) apsauga rūpinasi visos valstybės, besiribojančios su jūra, siekdamos išsaugoti vertingus kraštovaizdžius.
Taip pat ir gamtos ir kultūros paveldo vertybes, biologinę įvairovę bei užtikrinti subalansuotą teritorijos naudojimą ne tik poilsiui ar verslui.
Pajūrio juosta – tai mūsų visų bendras turtas. Saugodami ją, saugome ne tik gamtą, bet ir galimybę ateityje džiaugtis švariu, gražiu ir prieinamu pajūriu.
Teritorijos, kurios Lietuvoje priskirtos pajūrio juostai
Ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir paplūdimys, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo;
Kuršių nerija iki Rusijos Federacijos valstybės sienos;
Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos.
Lietuvos pajūris
Tai ne tik vieta poilsiui, bet ir unikalus gamtos bei kultūros paveldas. Kad šios vertybės būtų išsaugotos ir prieinamos visiems, valstybė nustatė vadinamąją pajūrio juostą – specialią teritoriją, kuriai taikomi apsaugos ir tvarkymo reikalavimai.

Pagrindiniai dalykai, kodėl ji buvo sukurta
1. Gamtos apsauga
Pajūrio juosta padeda išsaugoti vertingus kraštovaizdžius, smėlio kopas, miškus ir biologinę įvairovę. Čia gyvena retos augalų ir gyvūnų rūšys, o Kuršių nerija net įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
2. Subalansuotas naudojimas
Ši teritorija turi būti naudojama atsakingai – ne tik poilsiui ar verslui, bet ir atsižvelgiant į ilgalaikę gamtos apsaugą. Tai reiškia, kad negalima statyti bet kur ir bet kaip – viskas turi būti suderinta su aplinkosaugos reikalavimais.
3. Kultūros ir istorijos išsaugojimas
Pajūrio juostoje saugomos ne tik gamtos, bet ir kultūros vertybės – senos gyvenvietės, istoriniai pastatai, archeologinės vietos. Tai mūsų paveldas, kurį turime išsaugoti ateities kartoms.
4. Poilsis visiems
Pajūrio juosta užtikrina, kad pajūris būtų prieinamas visiems žmonėms – ne tik čia vykstantiems verslams ar vietos gyventojams. Čia kuriamos viešos poilsio zonos, takai, paplūdimiai, kur kiekvienas gali mėgautis gamtos teikiama nauda.
5. Krantų apsauga
Audros, jūros bangos ir klimato kaita kelia grėsmę pajūrio stabilumui. Pajūrio juostoje vykdoma krantotvarka – tai priemonės, padedančios apsaugoti krantus nuo erozijos ir išsaugoti smėlio paplūdimius.
Dažnai kyla klausimas, kodėl pajūrio juostai taikomi apribojimai, kokios atsakomybės? Kadangi tai natūraliems gamtiniams procesams ir žmogaus ūkinei veiklai itin jautri teritorija, joje taikomi apsaugos ir tvarkymo reikalavimai, apribojimai, kurie nustatyti Pajūrio juostos įstatyme.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos įtvirtintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kituose teisės aktuose, taip pat veikla reguliuojama pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Visi jie skirti apsaugoti mūsų bendrą turtą: gamtą, kraštovaizdį ir visuomenės interesus.
Valstybė kasmet investuoja į krantotvarkos priemones
Kopų tvirtinimą, paplūdimių papildymą smėliu, infrastruktūros lankytojams įrengimą, atnaujinimą, krantų būklės stebėjimą, imasi neatidėliotinų veiksmų ypatingų ekologinių padėčių atveju ir kt. Tuo pačiu Valstybė turi pirmumo teisę įsigyti sklypus pajūrio juostoje, jei jie parduodami – tai dar viena priemonė užtikrinti viešą interesą.
Primename, kad pajūryje poilsiauti reiktų tik tam tikslui įrengtose vietose, laikytis konkrečiose teritorijose nustatytų lankymosi reikalavimų.
Čia yra draudžiama niokoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją, važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis pajūrio juostos paplūdimiu, kopagūbriu (kopomis), povandeniniu krantu ir pan.
Žemės sklypų savininkams tenka atsakomybė teritoriją naudoti itin atsakingai. Naudojimas turi būti suderintas su bendrais interesais, todėl ribojami ar net draudžiami statybos darbai, jiems keliami griežtesni architektūrinės kokybės reikalavimai ir kt.
Negalima keisti žemės paskirties, skaidyti žemės sklypų dalimis ar vykdyti veiklos, kuri gali pakenkti kraštovaizdžiui ar gamtai
Esminiai sprendimai
Teritorijos, kurios priskiriamos pajūrio juostai, buvo įtvirtintos 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Nr. IX-1016 patvirtinus Pajūrio juostos įstatymą
Pirmosios pajūrio juostos ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų patvirtinimo“.
Šiuo metu galioja Pajūrio juostos ribų planas (schema), patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 885 „Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų plano (schemos) patvirtinimo“, kuris pakeitė ankstesnį planą.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, jo 97 straipsnyje įtvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pajūrio juostoje, kurios neša tam tikras atsakomybes, pareigas žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Pranešama, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šiais metais pateiks pajūrio juostos ribas Registrų centrui įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą, siekdama, kad valstybės valdomose duomenų bazėse žinios būtų vieningos.
Šiuo metu pajūrio juostos ribos yra įregistruotos Valstybės saugomų teritorijų kadastre. Čia galite rasti žemėlapį, prie kurio prisijungus matosi, kurios teritorijos priskirtos pajūrio juostai (įsijungus sluoksnį „pajūrio juosta“).
Daugiau žinių apie pajūrio juostą.
Saugokime mūsų pajūrį kartu!