2024 metų Europos aplinkos agentūros ataskaita apie paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę nuteikia gana neigiamai – mažiau nei 40 proc. Europos upių ir ežerų yra geros ekologinės būklės.
Lietuvoje šią problemą pradėjo tirti Gamtos Tyrimų Centro mokslininkų grupė, vadovaujama vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Natano Džėjaus Beikerio (Nathan Jay Baker), rašoma pranešime spaudai.
Sumanymą „Lietuvos upių biomonitoringo atnaujinimas ir pritaikymas“ įgyvendina komanda, kurią sudaro jaunieji tyrėjai, aplinkosaugos žinovai, studentai ir patyrę žinovai.
Sumanymo partneriai iš Vokietijos ir Naujosios Zelandijos
Tai mokslininkai, lyderiaujantys aplinkos DNR tyrimuose (angl. environmental DNA, eDNA) ir jų pritaikyme vertinant vandens telkinių ekologinę būklę. Projekto partnerių sukaupta patirtis ir žinios padės užtikrinti atliekamų tyrimų eigą ir kokybę.
Lietuvoje pradedamas sumanymas, kuriuo siekiama atnaujinti upių stebėseną, taikant ne tik tradicinius biologinio monitoringo būdus, bet ir naujoviškus tyrimus – aplinkos DNR.
Todėl, norint suprasti esamą upių būklę, reikia įvertinti ne tik tai, kas matoma vandenyje „plika akimi“ (vandens augalai, vabzdžiai, žuvys), bet ir tai, kas ne visada įžiūrima – mikroorganizmai, kurie turi tokią pat svarbą vandens kokybei, kaip ir kiti vandenyje gyvenantys gyviai.
Aplinkos DNR ir tradiciniai biologinio monitoringo būdai
Šie būdai leis įvertinti upių būklę preciziškiau, nes tarpdisciplininis požiūris leis užtikrinti išsamesnius ir patikimesnius tyrimų rezultatus, tiksliau atspindinčius tikrąją upės būklę.– teigia projekto vadovas dr. N. Dž. Beikeris.
Artėjant 2027 m. terminui, iki kurio numatyta pasiekti gerą paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę, šis projektas siūlo pažangius būdus vandens telkinių būklei vertinti.
Šis projektas siekia suderinamumo su Europos Sąjungos Bendrijos veiksmų vandens politikos pagrindų direktyva (BVPD), kuri kelia rimtą tikslą pasiekti gerą paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę.
Taikant pažangius būdus ir naujoviškus tyrimus, šiuo sumanymu siekiama gerinti vandens kokybės vertinimo būdus ir tiksliau įvertinti upių būklę visoje Lietuvoje.
Vykdomi tyrimai turės svarų poveikį, kadangi yra suderinti su BVPD reikalavimais, kurie stiprina gamtos apsaugą ir ekosistemų paslaugų užtikrinimą.
Projektas bus puikus pavyzdys kitoms ES valstybėms narėms, kuriose inovatyvūs tyrimai kol kas nėra atliekami, taip pat parodys, kaip šiuolaikinio biomonitoringo strategijos gali lemti veiksmingesnį vandens telkinių monitoringą bei vertinimą.
„Šio projekto rezultatai bus naudingi vertinant upių būklę taikant naujus, pažangius tyrimų būdus, kurie padės tiksliau įvertinti biologinę įvairovę Lietuvos upėse.
Ilgainiui projektas prisidės prie išsamių biologinės įvairovės duomenų rinkinių, būtinų tolesniems tyrimams vykdyti.
Įvertinus didele biologine įvairove pasižyminčias teritorijas, bus galima taikyti tinkamas gamtosaugines priemones, švelninti neigiamą poveikį minėtose teritorijose ir aptikti invazinių rūšių keliamą grėsmę“ – teigia projekto mokslo darbuotojas dr. Lukas Petrulaitis.
Sumanymo metu bus siekiama atnaujinti biologinį monitoringą, remiantis trimis pagrindinėmis kryptimis
Siekiant optimizuoti biologinio vertinimo būdus,sukuriant specifinius indeksus, pritaikytus makrofitams (vandens augalams) ir bentosiniams bestuburiams. Jie įtraukia tiek struktūrinius, tiek funkcinius ekologinės būklės rodiklius.
Šie vertinimo indeksai padės gauti tikslesnius ir išsamesnius upės būklės duomenis apie aptinkamas rūšis ir jų gausumą skirtingose upių rūšyse.
Vertinant upių būklę žadama sukurti naują mikroorganizmų indeksą, pagrįstą aplinkos DNR. Mikroorganizmų vaidmuo vandens ekosistemose yra patikimas stebėsenos būdas, kadangi mikroorganizmai greičiausiai iš visų reaguoja į aplinkos pokyčius ir parodo vandens būklę esamu laiku.
Šis būdas suteiks išsamesnį ir veiksmingesnį ypač tikslų aplinkos pokyčių vertinimą Lietuvos upių ekosistemose.
Sumanymo metu bus įvertintas genetiniais būdais pagrįstas taksonominio identifikavimo patikimumas ir palyginamas su tradiciniais morfologiniais būdais.
Sumanymo metu sukauptos DNR sekos bus patalpintos į tarptautines duomenų bazes (genetines bibliotekas). DNR sekos yra ypač vertingi duomenys atskirų rūšių populiacijų vertinime ir biologinės įvairovės tyrimuose.
„Šis projektas yra svarbus žingsnis biologinio monitoringo atnaujinimo srityje. Sukurdami tvaresnius ir tikslesnius įrankius, siekiame apsaugoti Lietuvos upių ekosistemas ir prisidėti prie Europos tvarumo tikslų“ – teigė projekto vadovas dr. N. Dž. Beikeris.
Tikimasi, kad sumanymo rezultatai leis naujoviškais būdais įvertinti Lietuvos upių būklę, bet ir taps pavyzdžiu aplinkosaugos sumanymams visoje Europos Sąjungoje. Šio sumanymo rezultatai sustiprins Lietuvos aplinkosauginį lyderiavimą ES ir prisidės prie veiksmingesnių biologinio monitoringo būdų plėtros.
Sumanymą remia Lietuvos mokslo taryba S-MIP-24-61.
