Smagu pastebėti, kaimynystėje įsikuriančias urvines kregždes (Riparia riparia), kurias šiuo galima pamatyti ne tik vandens telkinių pakrantėse, bet ir statybvietėse.
Šalia Vilniaus būsimo prekybos centro vietoje, jau nuo seno nukastame šlaite peri urvinės kregždės. Šiuo atveju susisiekus su vystytoju buvo patikinta, kad statybos nebus šiemet vykdomos ir jos spės sėkmingai išsiperėti.
Prašėme Lidl apsvarstyti galimybę išsaugoti jų pasirinktą perimvietę, kurią jos naudoja jau ne vienerius metus. Tikime, kad galima darniai sugyventi su gamta ir augančiame mieste.
Pastebėję kregždžių būrius ir urvelius žemių krūvose leiskime joms pabaigti perėti, tai trunka iki rugpjūčio mėn antros pusės.
Jei darbų neįmanoma atidėti tuomet reikėtų iš anksto pavasarį uždengti aukštas su stačiais šlaitais žemių krūvas, kurias jos galėtų pasirinkti urvų rausimui.
Už žinias dėkojama LOD narei Eglei Sukackienei.
Urvinė kregždė
Buveinė
Vandens telkinių pakrantės su besiformuojančiais stačiais krantais, smėlio ir žvyro karjerai, didelės duobės, supilto grunto krūvos, nukasti šlaitai.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Tinkamose vietose paplitęs paukštis.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Mažiausia iš mūsų krašte aptinkamų kregždžių. Apdaras tamsokas. Viršutinė pusė pilkai ruda. Apačia balta su tamsia plačia juosta krūtinėje. Uodegos iškirptė negili.
Patinas dydžiu ir apdaru nesiskiria nuo patelės, ir apdaras išlieka toks pat visus metus.
Nuo panašios langinės kregždės labiausiai skiriasi tamsiu antuodegiu ir pilkai rudu (ne juodu) viršumi. Šie požymiai geriausiai matomi paukščiui skrendant.
Nuo suaugusios šelmeninės kregždės skiriasi maža uodegos iškirpte, baltu pagurkliu ir pilkai ruda kakta bei pilkesniu (ne juodu) viršumi.
Jaunikliai paukščiai labai panašūs į suaugusius, bet jų viršus neryškiai dėmėtas, lyg žvynuotas. Dėmėtumą formuoja šviesesni (šviesiai rudi) nugaros ir sparnų dengiamųjų plunksnų galai.
Iš toli ir paukščiams skraidant šie požymiai nepastebimi, bet bendras bruožas – jaunikliai šviesesni už suaugusius.
Peri kolonijose stačiuose skardžiuose. Dažniausiai tai esti skardžiai vandens telkinių pakrantėse, o kiek rečiau – karjerai.
Tačiau kai kada kolonija įsikuria net nedidelėse šviežiai iškastose duobėse stačiais kraštais. Urvelius paukščiai kasa kojytėmis. Maitinasi vabzdžiais, kuriuos gaudo skraidydamos ore, ypač virš vandens.
Balsas
Gana tyli ir nebalsinga. Tuoktuvių giesmės neturi. Dažniausiai girdimos trumpos bendravimo frazės „cirp-cirp-cirp…“ arba „čžir-čžir-čžir…“.
Linksmos kregždutės statybvietėse, išdidūs gandrai virš arimų, raudonos tulpės sostinės skveruose, Vaivos rykštė po lietaus virš Lietuvos… Kokia graži ir rami 2021 metų vasara Lietuvoje…
Arba balandis, kuris nenori su visais lesti to, kas paberta – tupi ir laukia, kad aš jam ant delno paduočiau… Pabaigti gali ir iš to, kas paberta. Bet pradėti – nė už ką. Tupi ir nuskriaustą vaidina.
O špokas – kai zylutės, sutupdžiusius mažylius ant alyvų krūmo prie mano balkono, juos gyvenimo gudrybių moko, atlėkęs špokas chuliganiškai švilpauja, trukdo pamoką. Arba vandenį iš indelio ištaško. Aš jiems pripilu, kad visiems gerti pakaktų, o jis įšoka ir išsimaudo. Po jo lieka tik truputis murzino vandens. Nehigieniška?
Bet už tat koks choras kasdien!
Jūs tikrai matote vaivorykštę po lietaus? Ryškią?
Vilniuje per šiuos 30 m. gal kokius 2 kartus – trumputę, neryškią, tartum nedrąsią (nujautė, kas jos laukia?)(, vos matomą pavyko pamatyti.
metaforos