Skaitmeniniame pasaulyje lietuvių kalba dažnai atsiduria nuošalyje. Tačiau neseniai Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Neurotechnology“ pristatė lietuviškai kalbantį balso sintezės modelį, leidžiantį raštą paversti raiškiu, tikroviškai skambančiu garso įrašu. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti lietuvių kalbos gyvybingumą technologinėje erdvėje.
Balso pavyzdį galima išgirsti čia:
Svetainėje galima pasirinkti iš septynių balsų – keturių moteriškų ir trijų vyriškų – bei įvesti bet kokį tekstą, kurį sistema akimirksniu pavers kalbėjimu. Įgarsinimas pasižymi natūraliomis pauzėmis, intonacija ir tikslia kirčio vieta – savybėmis, kurių daugelis kitų sistemų dažnai nepaiso.
Lietuvių kalbos iššūkiai skaitmeninei kalbai
Lietuvių kalba išsiskiria sudėtinga garsų sandara, kintančiu kirčiu, išvystyta linksnių bei laikų sistema. Pasak kalbos inžinieriaus Roko Šidlausko, būtent tai daro ją viena sudėtingiausių kalbų, kurioms reikalingas specialus pritaikymas:
„Mūsų modelis ne tik atkuria balsą, bet ir perteikia sakinio intonaciją, pauzes, ritmą. Tai leidžia girdėti ne mechaninį perskaitymą, o gyvą kalbėjimą – tarsi žmogus kalbėtų.“ – sako inžinierius R. Šidlauskas.
Skirtingai nei pasaulinės sistemos, kurios lietuvių kalbai skiria mažai dėmesio, ši technologija buvo mokyta būtent lietuviškai, todėl geba tiksliai perteikti net sudėtingiausius sakinius.
Kur galima pritaikyti šią naujovę?
| Sritis | Nauda |
|---|---|
| Regėjimo negalią turintiems | Gali klausytis tekstų, naujienų, knygų |
| Mokyklos ir bibliotekos | Padeda geriau įsisavinti tekstą klausantis |
| Žiniasklaida | Galimybė įgarsinti straipsnius |
| Įstaigos ir verslas | Naudojimas skambučių centruose, el. paslaugose, savitarnoje |
Technologija veikia tiek debesų aplinkoje, tiek vietiniuose kompiuteriuose. Jai nereikia specialios įrangos – todėl ją gali naudoti tiek viešosios įstaigos, tiek privačios įmonės.
„Lietuvių kalba, kaip viena seniausių indoeuropiečių kalbų, pasižymi turtinga garsų ir kirčių sistema. Kol pasaulinės technologijos ją laiko egzotine ar nuošalia, tokie vietiniai sprendimai padeda kalbai išlaikyti orumą. Tai – ne vien techninis, bet ir kultūrinis indėlis į tautos tapatybę,“ – vertindamas šį „Neurotechnology“ kūrinį sako Etninės kultūros globos tarybos narys, Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas.
Įgarsinta naudojant Neurotechnology modelį:
Kodėl tai svarbu?
Skaitmeninėje kasdienybėje mūsų kalba dažnai lieka nepastebėta – nuo svetainių iki telefonų, nuo programėlių iki pokalbių robotų. Todėl lietuviškas balsas skaitmenoje tampa ne tik įrankiu, bet ir liudijimu, kad mes esame – kalbame, girdime, dalyvaujame.
Apie „Neurotechnology“ trumpai:
Įkurta 1990 m. Vilniuje;
Kuria dirbtinio intelekto, biometrijos ir kalbos sprendimus;
2023 m. pripažinta „Lietuvos metų dirbtinio intelekto įmone“;
2024 m. apdovanota už lietuvių kalbos modelio kūrimą.
PAGARBA ir PADĖKA kiekvienam, kas prie to prisidėjo! Sėkmės ateities darbuose!
Puiku! Pagaliau ! Ačiū!