Kol Lietuvoje vasara nelepina, nemaža dalis atostogautojų traukia ilsėtis į šiltesnius ir saulėtus kraštus. Specialistai įspėja, kad pasikeitęs klimatas, karštis ir saulė gali tapti nemenku išbandymu kūnui, ir pataria įsivertinti sveikatos būklę bei pasiruošti galimiems karščio iššūkiams.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė sako pastebinti keletą ryškiausių atostogautojų klaidų, dėl ko dažniausiai užsienyje tenka kreiptis gydytojų pagalbos. Pasak jos, tinkamai pasiruošus, ilsėtis galima daug ramiau ir sveikiau.
„Išvykstant atostogauti į kitokio klimato šalis, pirmiausia būtina įsivertinti savo sveikatą – kaip pakeliate karštesnį ar šaltesnį orą, kokių sveikatos problemų turite ir kaip jas gali išprovokuoti pasikeitusi temperatūra, slėgis ar drėgmė ar didesnis fizinis krūvis, jei planuojate aktyviai leisti laisvalaikį. Vyresniems žmonėms reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir paklausti rekomendacijų dėl galimų sveikatos sutrikimų, kurių gali atsirasti iškeliavus svetur. Be to, būtinai reikėtų pasiimti savo nuolat vartojamus vaistus ir nepamiršti jų vartoti taip, kaip paskirta“, – pataria A.Taraitienė.
„Gjensidige“ asmens žalų ekspertė pasidalijo keletu svarbiausių patarimų, kurie gali padėti išlikti sveikiems, iškeliavus atostogauti svetur.
-
Pasiimti savo vaistinėlę su būtiniausiais vaistais ir priemonėmis
Kelionėje visuomet pravers vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, tepalas nudegus saulėje, pleistras, binto pakuotė – visi pirmosios pagalbos reikmenys, kai kyla nedidelių sveikatos problemų, kur nereikia medikų pagalbos.
-
Pasiimti nuolat vartojamus vaistus
Sveikata neatostogauja, tad būtina į kelionę pasiimti visus nuolat vartojamus vaistus. Įsivertinkite, kad jų nepritrūktumėte ir geriau įsidėkite ilgesniam laikui, negu truks atostogos, jei dėl nenumatytų aplinkybių kelionėje užtruktumėte. Be to, jei turite rimtesnių sveikatos problemų, pasitarkite su gydytoju, ar jos nepaūmės dėl pasikeitusio klimato, ir pasiimkite vaistų paūmėjimo atvejui.
-
Turėti po ranka vaistų virškinimui gerinti ir apsinuodijimo atvejui
Viešėdami užsienyje, valgome mums neįprasto maisto, kuris gali sukelti virškinimo sutrikimų. Be to, įdomu paragauti ir egzotiško gatvės maisto, kuris mūsų virškinimo sistemai gali tapti tikru iššūkiu. Todėl reikėtų su savimi turėti vaistų, kurie pagalbėtų esant nedideliems virškinimo negalavimams.
-
Saugotis šalto kondicionierių oro
Kuomet viešime karštuose kraštuose, reikėtų atkreipti dėmesį į kondicionierių keliamą pavojų – dažnai jie pučia gana šaltą orą, kuris sukelia peršalimą. Reikėtų vengti itin didelių temperatūrų skirtumų, t.y. neįjungti itin žemos kondicionieriaus temperatūros, tikintis greitai atvėsti, nes organizmui tai gali būti per didelis temperatūros šokas. Keliaujant automobiliu taip pat nereikėtų nustatyti žemos temperatūros viduje, nes, įlipus iš lauko, kondicionierius gali greitai perpūsti.
-
Pagyvenusiems žmonėms – gydytojo konsultacija prieš kelionę
Rengiantis į kelionę pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju, kaip apsisaugoti nuo turimų lėtinių ligų paūmėjimo. Vyresnius žmones dažnai lydi padidėjęs kraujo spaudimas, širdies negalavimai, kvėpavimo sutrikimai, tad reikėtų labai atidžiai įsivertinti, kaip skrydis lėktuvu, karštesnis oras, didesnis fizinis aktyvumas gali paveikti šiuos negalavimus ir kokių vaistų reikėtų turėti, kilus sveikatos problemoms.
-
Keliaujantiems į kalnus – fizinis pasirengimas
Susiruošusiems keliauti į kalnus reikėtų įsivertinti fizinį pasirengimą, nes dažnas pradedantysis net nežino apie kalnų ligos egzistavimą. Jai pasireikšti nereikia net aukštų kalnų – pakilus kiek aukščiau, net ir sveikiems keliautojams gali suspausti krūtinę, pritrūkti oro, pradėti svaigti galva. Todėl rengiantis pakeliauti kalnais reikėtų fiziškai paruošti.
-
Auksinė taisyklė – gerti daug vandens
Mes Lietuvoje nesame įpratę vartoti daug skysčių, todėl nuvykus į šiltesnius kraštus svarbu iš esmės pakeisti savo įpročius ir per dieną išgerti rekomenduojamą vandens kiekį. Net jeigu nejaučiame troškulio, gerti vandenį būtina, mat karštyje kūnas labiau prakaituoja ir mes net nepastebėdami prarandame daugiau skysčių. Todėl gurkšnoti vandenį reikėtų visą dieną, kad nuolat papildytume organizmo skysčių atsargas.
Jei tampa silpna, svaigsta ar skauda galva, nėra jėgų – tai gali būti vienas iš požymių, kad geriate per mažai vandens.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
