Nors Lietuvos gyventojams teko koreguoti kelionių planus, keliavimo įpročiai niekur nedingo. Daugelis atostogoms rinksis gimtinę ar šalis kaimynes, o dešimtadalis nusiteikę keliauti po tolimesnes Europos valstybes ar net už jos ribų.
Tokius rezultatus atskleidė draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Pasak „If“ asmens draudimo produkto vadovės Linos Aidukevičienės, šią vasarą kaip niekad išaugo vietos turizmas. Tačiau 26 proc. lietuvių planuoja aplankyti kaimynines valstybes, 8 proc. renkasi tolimesnes Europos šalis, o 2 proc. apklaustųjų keliaus ir dar toliau – už Europos ribų.
„Šią vasarą keliones po Lietuvą daugiausia rinksis 25–35 metų gyventojai (74 proc.). Tiesa, šios amžiaus grupės atstovai ir keliaus aktyviausiai – tik 8 proc. jų teigė niekur nevyksiantys šią vasarą. Net 21 proc. 55–65 metų gyventojų nuo kelionių šią vasarą išvis susilaikys“, – sako L. Aidukevičienė.
Populiariausi keliavimo būdai šalyje: automobiliu, autobusu, dviračiu
Apklausa atskleidė, kad tiek Lietuvoje, tiek kaimynėse šalyse žmonės po savo šalį daugiausia keliauja nuosavais automobiliais (Lietuvoje – 87 proc., Latvijoje – 82 proc., Estijoje – 84 proc.). Apylygiai rezultatai renkantis keliauti autobusu ir dviračiu (atitinkamai 16 proc. ir 15 proc.). Labai panašus skaičius gyventojų kelionei po Lietuvą rinksis traukinį (12 proc.).
„Sumažėjusi skrydžių pasiūla koreguoja keliautojų įpročius. Vis daugiau tautiečių kelionėms po Europą renkasi automobilius – trečdalis jų šią vasarą mūsų žemyną tyrinės nuosavomis transporto priemonėmis. Tačiau tolimoms kelionėms populiariausi išlieka lėktuvai – juos rinksis 62 proc. nusprendusių keliauti po tolimesnes Europos valstybes ir 86 proc. pasirinkusių vykti už Europos ribų“, – sako „If“ atstovė.
Kelionės apsaugą svarbu pasirinkti atsižvelgiant į pandemijos situaciją
Šiais metais ne vienam teko pajusti kartėlį dėl neįvykusios ar atšauktos kelionės. Padėtis pasaulyje ne tik pakoregavo keliavimo planus, bet ir privertė atidžiau įvertinti išvykos poreikį.
Pasak L. Aidukevičienės, iki karantino kelionės išlaidų draudimą, kuris atlygina nuostolius dėl neįvykusios kelionės, dažniausiai rinkdavosi įsigiję brangias keliones, o šiandien dėl tokio tipo apsaugos teiraujasi net ir į kaimynines šalis vykstantys ir renginius ar verslo susitikimus planuojantys keliautojai.
„Žinoma, keliaujant po kaimynines šalis gali pakakti ir būtinosios medicininės pagalbos draudimo. Tačiau renkantis brangesnes ar tolimesnes keliones verta pasirūpinti platesne apsauga, kuri apsaugotų net ir tokiais atvejais, jeigu nuspręstumėte atšaukti kelionę dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų nevykti į pasirinktą šalį, būtų atšauktas kelionės reisas, sporto ar kultūros renginys, į kurį planavote vykti. Išplėstinis kelionės išlaidų draudimas apsaugo net ir tokiais atvejais, jei kelionė būtų atšaukta dėl pandemijos ar ligų protrūkių, terorizmo, masinių neramumų ar kitokių panašių viešosios tvarkos pažeidimų, stichinių nelaimių, epidemijos, karinio konflikto“, – pataria L. Aidukevičienė.
Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi vietos turizmą, o estai dažniau nei Lietuvos ar Latvijos gyventojai šią vasarą vyks į kaimynines šalis.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“. Apklausoje dalyvavo 2600 respondentų.
