Artėjančiame neformaliame aplinkos ministrų susitikime Danijoje Lietuvos aplinkos ministras Povilas Poderskis ketina neformaliai ministrams pristatyti iniciatyvą, skirtą atkreipti dėmesį į augančią Rusijos šešėlinio laivyno Baltijos jūroje grėsmę.
Ministras siūlys apsvarstyti galimybę ES šalims prisijungti prie informacinio dokumento, kurio tikslas – sustiprinti bendras pastangas sprendžiant rusijos šešėlinio laivyno problemą ir paraginti Europos Komisiją imtis koordinuotų, tarpsektorinių ir tikslingų ES veiksmų dėl šešėlinio laivyno keliamų grėsmių
Naftos išsiliejimų pavojus
Šešėlinį Rusijos laivyną įprastai sudaro seni, prastos būklės laivai, vengiantys tarptautinių saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, dažnai neturintys registracijos. Šie laivai neatskleidžia tikslių savo buvimo vietos duomenų ir vykdo rizikingas operacijas jūroje. Ypač didelė rizika kyla dėl galimų naftos išsiliejimų, pavojingų cheminių medžiagų nutekėjimų ar kitų incidentų, galinčių padaryti ilgalaikę žalą tiek Baltijos jūros regionui, tiek ir visai Europai, jos ekologinei pusiausvyrai, biologinei įvairovei, žuvininkystei.
ES Parlamento atliktas tyrimas rodo, kad rusijos šešėlinis laivynas tapo pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu šaliai tęsti naftos eksportą per Baltijos jūrą nepaisant Vakarų šalių įvestų sankcijų. Rusijos šešėlinio laivyno mastą nustatyti sudėtinga tačiau, apytiksliai vertinimai rodo, kad šis laivynas yra didelis ir toliau sparčiai plečiasi. Bendrovės „S&P Global“ duomenimis, Rusijos naftos prekyboje dalyvauja apie 591 tanklaivis, iš jų maždaug 271 priskiriami vadinamajam „tamsiajam laivynui“, dažnu atveju slepiančiam savo judėjimo maršrutus. Tuo tarpu Kijevo ekonomikos mokyklos vertinimu, bendras laivų skaičius siekia apie 435: 185 iš jų gabena žaliąją naftą, o 250 – rafinuotus naftos gaminius.
Avarijos atveju iš vidutinio tanklaivio gali išsilieti apie 100 000 tonų naftos, o aplinkai padaryta žala siektų apie 4 mlrd. eurų. Tačiau reali aplinkos žala priklauso nuo daugelio veiksnių: paplūdimių ir gamtinių vietovių užterštumo, paukščių, žuvų ir kitų jūros gyvūnų žūties bei turizmo sektoriaus patiriamų nuostolių. Todėl, remiantis aplinkai padarytos žalos apskaičiavimų metodika, bendra žala galėtų būti kur kas didesnė.
Tik direktyvos nepakanka
Lietuvos aplinkos ministras pabrėžia, kad nors 2025 m. vasario 19 d. įsigaliojusi Direktyva (ES) 2025/811, kuri įpareigoja laivus pateikti draudimo duomenis, yra reikšmingas žingsnis į priekį, tačiau vien jos nepakanka. Ministras pastebi, kad svarbu užtikrinti, jog ar laivas turi draudimą būtų efektyviau tikrinama: atliekami patikrinimai ES vandenyse, sulaikomi pažeidimus darantys laivai, veiksmingai taikomos sankcijos. Kad kontrolė būtų veiksminga, reikia bendro ir suderinto ES šalių požiūrio. Kontrolę sustiprintų ir papildomos priemonės – pavyzdžiui, dirbtinio intelekto technologijų naudojimas stebėsenai ir bendras patruliavimas Baltijos jūroje.
„Norint užkirsti kelią galimoms ekologinėms katastrofoms, būtina stiprinti jūrinės aplinkos stebėsenos, kontrolės ir reagavimo pajėgumus. Tai ne tik aplinkosaugos klausimas – tai labai svarbu ir mūsų regiono saugumui. Linkiu, kad šiuo metu pirmininkaujanti Danija įeitų į istoriją, smogdama diktatoriams ten, kur labiausiai skauda: į iškastinį kurą, kuriuo finansuojamas teroras ir smurtas. Tai taip pat reikšminga, kaip ir ambicingi klimato tikslai, kurių siekiame,“ – pažymi aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Atsižvelgdama į rizikas ir 2025 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama imtis tolesnių priemonių prieš rusijos šešėlinį laivyną, Lietuva ragina Europos Komisiją užtikrinti koordinuotą, tarpsektorinį ir tikslingą ES atsaką į šešėlinio laivyno keliamas grėsmes. Visos šalys narės kviečiamos apsvarstyti galimybę prisijungti prie neoficialaus dokumento. Sprendimą jos turėtų priimti iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
Neformalus Aplinkos tarybos susitikimas vyks liepos 10-11 dienomis Danijoje.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
