„Rusijos sankcijos Lietuvos pramonės nesudrebino“ – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. Jos nuomone po mėnesio pertraukos apdirbamoji gamyba rugsėjo mėnesį vėl grįžo į spartaus augimo kelią. Paspartėjusį lietuviškos kilmės prekių eksporto augimą rodo ne tik pramonės, bet ir rekordus mušantys transporto įmonių duomenys. Bent jau kol kas labiausiai augimą slopinantis veiksnys išlieka neigiami lūkesčiai – pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai išlieka šių metų žemumose.
Rugsėjo mėnesį apdirbamosios pramonės produkcija be naftos produktų buvo 8 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrą apdirbamosios gamybos augimą ir toliau slopino nors ir lėtesniu tempu, tačiau vis dar besitraukianti naftos produktų gamyba. Teigiamą poveikį augimui turėjo beveik 4 kartus per metus išaugusi vaistų ir farmacinių preparatų gamyba, taip pat spartus gėrimų, tekstilės gaminių, medienos ir medienos gaminių, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei elektros įrangos gamybos augimas. Panašu, kad maisto gaminių gamyba išvengė didesnio susitraukimo – pramoninkų teigimu, pieno ir mėsos gamintojai Rusijos rinką sėkmingai keičia ES šalių, kitų NVS regiono, Azijos bei Arabų pusiasalio valstybių rinkomis.
Rugpjūčio mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių be mineralinių produktų eksportas sumenko 1,4 procento, tačiau tikėtina, kad jau rugsėjo mėnesio eksporto duomenys nuteiks optimistiškiau. Reaguodami į Rusijos paskelbtas sankcijas Lietuvos gamintojai vėl pademonstravo gebėjimą lanksčiai reaguoti ir sėkmingai persiorientuoti į kitas rinkas. Apie tai signalizuoja ne tik geresni rugsėjo mėnesio apdirbamosios pramonės, bet ir transporto įmonių duomenys. Rugsėjį Klaipėdos uosto krovos apyvarta buvo beveik 15 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai ir pasiekė absoliutų rugsėjo mėnesio krovos rekordą Klaipėdos uosto istorijoje. Geležinkelių transportu krovinių taip pat vežta 13,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Krentanti euro vertė kitų valiutų atžvilgiu taip pat turės teigiamo poveikio Lietuvos gamintojų konkurencingumui ir taip prisidės prie eksporto srautų didinimo.
Apie tai, jog dauguma Lietuvos pramonės įmonių nemažina gamybos apimčių, signalizuoja ir tai, jog bendras gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis pramonėje rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais siekė 76 proc. ir buvo aukščiausias nuo 2003 m., kai buvo pradėtas fiksuoti šis rodiklis. Nepaisant Rusijos įvestų sankcijų, maisto produktų gamintojai rugsėjo mėnesį padidino gamybinio pajėgumo panaudojimą iki vieno aukščiausių lygių istorijoje. Rekordiškai aukštą gamybinių pajėgumų panaudojimo lygį pasiekė ir guminių bei plastikinių gaminių gamintojai. Naftos perdirbimo įmonė rugsėjo mėnesį taip pat padidino savo gamybinio pajėgumo panaudojimą net iki 90 proc., nors antrąjį šių metų ketvirtį veikė tik 60 proc. pajėgumu. Tai rodo, kad situacija įmonėje bent jau laikinai pagerėjo. Visgi, dėl šios gamyklos veiklos galimybių ateityje išlieka daug neapibrėžtumo.
Svarbus aspektas yra tai, jog Lietuvos gamintojai išlieka atsargūs vertindami šalies ekonominę situaciją ir perspektyvas verslui dėl vis dar aukštos geopolitinės įtampos, galimų sankcijų bei prastesnių pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimo perspektyvų.
Pramonės įmonių pasitikėjimo rodiklis rugsėjo mėnesį nukrito į žemiausią lygį šiais metais. Pramonės sektoriuje sumažėjo tiek produkcijos gamybos, tiek paklausos vertinimas. Pablogėjo ir pramonės įmonių lūkesčiai dėl produkcijos gamybos ateityje, tačiau eksporto prognozės kiek pagerėjo. Paklausos ir eksporto ateities prognozės, kaip ir galima buvo tikėtis, labiausiai pablogėjo maisto produktų gamybos įmonėse, tačiau optimizmas stipriai išaugo tarp chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonių, tad tikėtina, jog trąšų gamintojai ir toliau išlaikys teigiamas augimo tendencijas. Vis dėlto kiek atslūgus geopolitinei įtampai, įmonėms sėkmingai perorientuojant savo eksporto srautus į naujas rinkas ir įsitikinus, jog dėl Rusijos sankcijų dangus nesugrius, tikėtina, jog pramonės ir vartotojų pasitikėjimas.
