Šiandien Europos Komisija žengė ryžtingą žingsnį stiprindama pagalbą Ukrainai – pasiūlė išsamų finansinės paramos priemonių rinkinį, kurį sudaro skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas iki 45 mlrd. EUR ir išskirtinė makrofinansinės paramos (MFP) paskola iki 35 mlrd. EUR, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Šis dokumentų rinkinys skirtas išnaudoti imobilizuotą Rusijos turtą ir aiškiai parodo, kad Ukrainos atstatymo našta guls ant pečių tų, kas kalti dėl jos griovimo. Šis metodas dar niekada nebuvo taikomas taip struktūrizuotai ir tokiu mastu – jis apims visus ES ir G7 skolintojus. Taip Ukrainos atsigavimui ir atsparumo didinimui bus užtikrinta ilgalaikė stabili finansinė parama.
Skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas
Europos Komisija pirmiausia siūlo sukurti skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą, kuris ES ir G7 partneriams padės teikti Ukrainai paskolas iki 45 mlrd. EUR. Dėl intensyvesnės Rusijos agresijos Ukraina ir toliau susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, ir šis Europos Komisijos pasiūlymas parodo tvirtą ES įsipareigojimą remti Ukrainos suverenitetą ir ekonominį atsparumą.
Ukrainai pagal skolinimo bendradarbiavimo mechanizmą bus pasiūlyta parama, kuri bus finansuojama iš nenumatyto pelno, gaunamo iš imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto.
Šią paramą Ukraina gali panaudoti tinkamoms paskoloms iš ES ir kitų skolintojų, dalyvaujančių G7 iniciatyvoje „Ypatingųjų pajamų panaudojimo spartinimo paskolos Ukrainai“ (ERA), grąžinti.
Išskirtinė makrofinansinė parama
Europos Komisija siūlo suteikti išskirtinę MFP paskolą iki 35 mlrd. EUR, kaip paskolų pagal iniciatyvą ERA ES įnašą. Ši finansinė parama, be kita ko, ir pagal TVF susitarimą dėl išplėstinės fondo priemonės, yra labai svarbi siekiant patenkinti neatidėliotinus Ukrainos biudžeto poreikius, gerokai išaugusius dėl suintensyvėjusios ir užsitęsusios Rusijos agresijos. Likusi paskolos suma turės būti suteikta kitų G7 partnerių.
Šis išsamus finansinis paketas atitinka įsipareigojimus, prisiimtus per birželio 15 d. Apulijoje įvykusį G7 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą ir per Europos Vadovų Tarybos susitikimą birželio 27 d.
Šiuo dokumentų rinkiniu Europos Komisija dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą prireikus remti Ukrainą ir užtikrina, kad ES parama išliktų tvirta ir veiksminga.
Tolesni veiksmai
Pasiūlymas įsigalios, kai bus patvirtintas Europos Parlamento, taip pat Taryboje kvalifikuota ES valstybių narių balsų dauguma.
Pasiūlymas skubus, todėl Europos Komisija bendradarbiaus su teisėkūros institucijomis, kad užtikrintų greitą jo priėmimą.
Pagrindiniai faktai
Jau pačioje Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pradžioje ES kartu su valstybėmis narėmis vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos veiksmus ir suteikė Ukrainai bei jos žmonėms beprecedentę paramą. ES, valstybės narės ir Europos finansų įstaigos Ukrainai skyrė 118,3 mlrd. EUR paramą dotacijomis ir paskolomis. Taip remiamos Ukrainos karo pastangos ir jos ekonomika, rūpinamasi, kad nenutrūktų pagrindinių paslaugų teikimas, remiamas ankstyvas atstatymas, teikiama humanitarinė pagalba ir pagalba nuo karo į ES bėgantiems asmenims.
Taikant Rusijai įvestas ES sankcijas, nuo 2022 m. vasario buvo imobilizuotas valstybių narių finansų įstaigose laikomas Rusijos centrinio banko turtas, kurio vertė – apie 210 mlrd. EUR. Tai sudaro didžiąją tokio imobilizuoto turto visame pasaulyje dalį.
Uždraudus sandorius dėl šio turto, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) balansuose susidaro nenumatytų lėšų, iš kurių gaunama grąža. Apskaičiuota, kad priklausomai nuo palūkanų normų ypatingosios pajamos kasmet sieks 2,5–3 mlrd. EUR. Šios nenumatytos ypatingosios pajamos nėra valstybės turtas ir Rusijos centriniam bankui neturi būti suteikiamos net ir pasibaigus imobilizavimui.
2024 m. vasario 12 d. ES patikslino taisykles, kaip turėtų būti valdomas imobilizuotas turtas ir rezervai, ir nusprendė, kad CVPD, turintys Rusijos centrinio banko rezervų ir turto, kurių vertė viršija 1 mln. EUR, privalo šias pajamas atskirti. Nuo 2024 m. vasario 15 d. CVPD neleidžiama perleisti susijusio grynojo pelno arba jį paskirstyti akcininkams.
2024 m. gegužę Taryba nusprendė šias ypatingąsias pajamas panaudoti Ukrainos labui. Liepos pabaigoje Ukrainai remti jau buvo skirta 1,5 mlrd. EUR.
