Užsienio reikalų ministerijoje rugpjūčio 8 dieną įvykusiame institucijų ir verslo atstovų susitikime aptartas Rusijos įvestas žemės ūkio prekių ir maisto produktų importo iš Europos Sąjungos ir kitų šalių, taikančių Rusijai sankcijas, draudimas ir galimas poveikis Lietuvos verslui.
Susitikimą surengęs užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas pabrėžė, kad svarbu apsvarstyti visas galimas žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones, teikiant paramą atskiriems sektoriams. URM aktyviai dalyvaus diskusijose su Žemės ūkio ministerija ir kitomis institucijomis tariantis dėl konkrečių paramos formų žemės ūkio sektoriui. Įvairios paramos formos atskiriems žemės ūkio sektoriams taip pat turėtų būti svarstomos visos ES mastu. Tokiose diskusijose Lietuva savo poziciją koordinuos su kaimyninėmis ES šalimis.
URM atidžiai stebi Rusijos veiksmus, kuriais bandoma įtikinti kitas muitų sąjungos šalis irgi taikyti Rusijos vienašales sankcijas.
URM pabrėžia, kad toliau bus aktyvinama parama Lietuvos eksportuotojams, padedant ieškoti naujų rinkų Azijoje ir Pietų Amerikoje, nes Rusijos rinka ir anksčiau pasižymėjo neprognozuojamais šios šalies vyriausybės veiksmais, dėl kurių kentėjo Lietuvos ir kitų šalių eksportuotojai. Pernai nuo spalio mėnesio beveik keturis mėnesius tęsėsi Lietuvos pieno produktų embargas, šiais metais nuo kovo mėnesio Rusija neįsileidžia kiaulienos ir mėsos produktų, kuriuose yra kiaulienos.
Susitikime dalyvavo Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos atstovai, pieno ir mėsos produktus gaminančios įmonės.
Gelbėjimosi ratas: žemės ūkio ministerija prašo EK intervencinių pirkimų
Rusijai paskelbus draudimą įvežti į jos teritoriją žemės ūkio produkcijos gaminius iš visos Europos Sąjungos, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įpareigojo VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (Agentūra) nedelsiant atlikti suderinimo ir sutartines procedūras bei pradėti pieno ir mėsos produktų intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo procedūras.
„Šiuo metu svarbiausia padėti verslui, nors bendrovės turi alternatyvius planus, vis dėlto dėl sankcijų gali patirti praradimų. Viena iš galimų pagalbos priemonių – intervenciniai pirkimai. Intervencinio pirkimo tikslas suteikti galimybę parduoti produktus ir taip sumažinti nuostolius” – pažymėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Apie intervencinių pirkimų pradžią gali paskelbti Europos Komisija, visos Europos mastu, jų imamasi, kai rinkos kainos nukrenta žemiau už pagaminimo kaštus. Intervenciniai pirkimai vykdomi Europos Sąjungos lėšomis, tuo tarpu privataus saugojimo procedūrą atlieka pačios įmonės. Verslas gauna paramą iš ES tik už produkcijos saugojimą, o intervencinių pirkimų atveju – už jos supirkimą.
Privatus saugojimas, kaip rinkos reguliavimo priemonė, yra skirtas rinkai stabilizuoti – produkcijos (šiuo atveju mėsos ir pieno produktų) pasiūlai rinkoje sumažinti ir jos kainai didėti. Produktai laikinai išimama iš rinkos, saugomi nustatytą laikotarpį, o šiam laikotarpiui pasibaigus – realizuojami. Parama privačiam saugojimui yra teikiama tik už klasifikuotą, pagal reikalavimus suženklintą, atitinkančią veterinarijos, higienos reikalavimus produkciją.
Visa perteklinė produkcija, kuri buvo skirta eksportui, paveiks vidinę rinką. Intervenciniai pirkimai suteikia galimybę parduoti pieno miltus, sviestą, jautieną esant nepalankiai padėčiai rinkoje, tai viena iš galimybių netiesiogiai palaikyti pajamas ūkininkams.
