Pirmadienis, 24 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

www.alkas.lt
2025-06-05 10:15:43
325
PERŽIŪROS
31
Istorinės atminties komisija Katedroje

Istorinės atminties komisija Katedroje | lrs.lt nuotr.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija išvažiuojamojo posėdžio metu lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose. Vilniaus katedros varpinės ir požemių administravimo skyriaus vadovė Alina Pavasarytė komisijos narius supažindino su katedros požemiais, juose vykusiais tyrinėjimais ir dar neištirtomis vietomis, pateikė daug istorinių faktų, atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

Apsilankyti Vilniaus katedros požemiuose buvo nutarta po vasario mėnesį vykusio komisijos posėdžio, kuriame buvo kalbėta apie Vytauto Didžiojo palaikų paiešką, identifikavimą ir tikimybes, kur jie galėtų būti. 

Komisijos nariai diskutavo apie šiuolaikinius metodus, kuriuos būtų galima pasitelkti vykdant paieškas negriaunant sienų. Anot komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus, Vyriausybės programos priemonių plane yra numatyta ištirti dar neištirtas Vilniaus arkikatedros erdves.

Šiuo metu Vilniaus arkikatedros požemiuose yra laikoma virš 800 palaikų, kurie nėra dar identifikuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  2. Seime – konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“
  3. Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams
  4. Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos atminties šviesa
  5. Vyriausybė raginama parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti
  6. Vilniaus arkivyskupija skelbia: Katedros požemiuose atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos
  7. Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas
  8. Valstybinė kultūros paveldo komisija: „svetimkūniai Karaimų g., Trakuose turi būti pašalinti”
  9. Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
  10. G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
  11. Kultūros ir mokslo bendruomenės atstovai kreipėsi į  valstybės vadovus: ar bus parodyta pagarba Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijų atradėjui?
  12. „Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje
  13. Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“
  14. V. Juozapaitis. Vilniaus senamiesčio UNESCO apsaugai – 30
  15. Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 31

  1. Kažin says:
    1 metai ago

    Vytautas buvo Jogailos, vertusio Lietuvą Lenkija, tarnas, tai to meto Pilsudskis. Todėl jo palaikų ieškotina Lenkijoje, kur arčiau Jogailos, o ne Vilniuje. Be to, Lietuva jau Vasario 16-osios sprendimu yra atskirta nuo buvusių valstybinių ryšių su Lenkija, paveldo ji tarpusavyje nepasidalino iki šiol. Taigi teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas, jo ieškojimas Vilniuje turėtų būti finansuojamas Lenkijos lėšomis. Gal nemulkintume tautos, kad Vytauto palaikai yra Lietuvos rūpestis.

    Atsakyti
    • Kažin'ai says:
      1 metai ago

      Manau, kad dėl Vytauto nusikalbėjote gerbiamoji (-asis).

      Atsakyti
    • >Kažin says:
      1 metai ago

      “teisiškai Vytautas yra Lenkijos paveldas”?!!! Tokio akibrokšto dar neteko skaityti.

      Atsakyti
    • +++ says:
      1 metai ago

      Taigi, pratęsiant šią teisišką mintį, ir lietuviai yra Lenkijos paveldas, todėl Lietuvos valstybei jie neturėtų rūpėti. Kaip matom, ir nerūpi.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        Lietuviai teisiškai ne Lenkijos paveldas, kadangi jie kaip tauta susiformavo carinei Rusijai valdant, be to, Rusija 1920 m. liepos 12 d. sutartimi pripažino lietuvių suverenumo teisę.
        Kad Valdžiai lietuvybė nerūpi tai tas rodytų, kad tautiškai nesunbrendėlių gali būti pilna valdžia.

        Atsakyti
        • +++ says:
          1 metai ago

          Jei iki Rusijos okupacijos lietuvių tauta susiformavusi nebuvo, tai kodėl šalis vadinosi Lietuva ?

          Atsakyti
          • Kažin says:
            1 metai ago

            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

          • Kažin says:
            1 metai ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            Šalies vadinimasis Lietuva tęsėsi kaip Mindaugo Lietuvos karalystės vardo palikimas, be to, ir kaip geografinis, veikiausiai kaip nuo vandenvardžio radęsis, taip pat vadinimuisi Lietuva reikšmės turėjo ir iki Liublino buvęs LDK pavadinimas.

    • Naivus klausimas says:
      1 metai ago

      Juk Vytautas norėjo karūnuotis, o tai būtų reiškę išsivadavimą nuo nepriimtinų saitų su Lenkija. O, kad jis buvo “po Jogaila”, tai ne dėl to, manau, kad norėjo. Galbūt kitos išeities nebuvo. Vytautas buvo labai “real politik”.
      Taip mėtantis savo istorija, nieko nebeliks mums.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        Čia jau panašu močiutiški samprotavimai. Paties Vytauto politikos neteko pastebėti, jis žinomas kaip karvedys. Netgi karūnavimasis vargu, ar jo sugalvojimas… Veikau – tai jo atsikratymo renginys, kad pirmiau už Jogailą jo nebeliktų…

        Atsakyti
        • Kažin says:
          1 metai ago

          Pridedu. Manau, kad istorijos mums per akis – tik reikia ne iš lenkiškų naratyvų jos mokytis.

          Atsakyti
          • Naivus klausimas says:
            1 metai ago

            Supratau, reikia mokytis iš didžio istoriko “Kažin” naratyvo🙂

          • Kažin says:
            1 metai ago

            Čia jau paties valia…

    • Rimvydas says:
      1 metai ago

      Bandant viską paaiškinti iš teisinės pusės, nusivažiujama į visiškas lankas. Teisė ir dabar nereglamentuoja viso gyvenimo. Juo labau, taip nebuvo seniau. Uv krūvos visokių susitarimų,kurių tikrovėje nekas nesilaikė ir gyvenimas tekėjo savo vaga.
      Kai teisininkas paga įstatymo raidę pradeda aiškinti istoriją, gaunasi visiškas, atsiprašant, briedas

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        Beje, istorija yra kartu ir teisės istorija. Juk teisę, kaip organiškai veikiančią žmonių gyvenime, turime nuo paprotinės teisės radimosi pradmenų. Juk ne šiaip sau pirminiai teisingumo vykdytojai buvo dievai.

        Atsakyti
        • Rimvydas says:
          1 metai ago

          Teisė ir teisingumas nėra tapatu. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Teisingumas yra dorinė sąvoka. Žinoma, būtų labai gerai, kad teisė ir teisingumas sutaptų, bet taip nėra.
          Teisė yra istorijos dalis, bet ji neapima visko, ja negalima paaiškinti visos istorijos. Todėl ir sakau – teisininkas negali pakeisti istoriko kalbant apie istopriją.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            1 metai ago

            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

          • Kažin says:
            1 metai ago

            Kažin
            Your comment is awaiting moderation
            1 sekundė ago
            O kur čia toks bandymas juos pakeisti, “kalbant apie istoriją”, matosi? Ar tai tik teorinis principas.

  2. Jonas says:
    1 metai ago

    Nuotraukoje matosi veidų, kuriems Lietuvos paveldas ir jos kūrimas mažai rūpi. Savo veikla, net per visus Seimus jie valstybę daugiau griovė, nei kūrė. Pavardžių neminiu, nes juos visi pažįsta. O kur nukišti Vytauto palaikai, tai tik lenkai gali žinoti. Paskutinio lenkmečio metu jie pasirūpino juos padėti.Visa istorija bei įvykiai Lietuvoje bei Ukrainoje parodo visai kitokią Lenkijos poziciją, nei mums peršama strateginio partnerio bei vykdoma lenkinimo politika. Tiesa, pasakymo, kad Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris pastaruoju metu beveik nesigirdi. Toks posakis jau nevartojamas.Kad taip įvyko, kažkas turėjo nutikti. Tiesa išryškėjo, vėlgi, per Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę, kur Lenkija labai savotiškai išsiskiria.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      1 metai ago

      O kuo negera Lenkinos pozicija karo ukr atveju? Man rodos, lenkai kaip tik išmoko istorijos pamokas ir nepasiduoda anglosaksų pinklėms – jūs pirmyn, o mes jus palaikysime. Lenkai žiūri pirmiausia savi valstybės ir tautos interesų ir visaip bandys iš šių virsmų išeiti kuo stipresni, kad ir kitų sąskaita. Čia Lietuva pagatava susideginti.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        1 metai ago

        Tave kažkas stipriai suklaidino.

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          1 metai ago

          Gal galima konkrečiau?

          Atsakyti
        • Būtent taip - says:
          1 metai ago

          Pritariu!!!

          Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        O gal turi “šventus įžadus” Rusijai už tiek gautų iš Vokietijos užkariautų (Prūsijos) žemių, tarp kurių, beje, dalis ir lietuviškų?… Ar tik nebus iš čia tas “žiūrėjimas savų interesų”?…

        Atsakyti
        • Latvijoje says:
          1 metai ago

          “Rusiškai šaukęs parlamentaras išvarytas iš Latvijos Saeimos posėdžio
          Vertė Indrė Kochmanaitė Ketvirtadienį Latvijos Saeimoje iš parlamento posėdžio buvo pašalintas parlamento narys Aleksejus Roslikovas. Už tai nubalsavo dauguma deputatų..delfi.lt/news/daily/world/rusiskai-saukes-parlamentaras-isvarytas-is-latvijos-saeimos-posedzio-120115885

          Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          1 metai ago

          > Kažin
          1 : 1, manau, įveliant ir mus.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            1 metai ago

            Įvelti savo reikaluose su Rusija, Ordinu, Volyne ir mus visoje istorijoje buvo Lenkijos valdymo strategija – neleisti Lietuvai atsirasti pasaulyje kaip ne Lenkijos teritorijai, valstybei. Tai aiškiai galima matyti ir iš visų jos organizuotų sukilimų, krikštijimo pasekmių Lietuvai, lietuvybei faktų. Ne veltui Oskaro Milašiaus pasakyta – bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos pražūtis.

    • Rimgaudas says:
      1 metai ago

      Derėtų nepamiršti, kad po gamtos katastrofos Sumatroje (supervulkano išsiveržimas 70 tūkst. metų atgal) vos neišnyko beveik visi Homo sapiens žmones, ir tik 1.410 m. Žalgirio mūšio metu žmonių skaičius planetoje pasiekė 425 mln. vienetų skaičių. Slaviškoji Lenkija, gi, yra chazarai, Popiežiaus nuo Kaspijos jūros krantų “perkelti” į žemę Oderio ir Vyslos upių tarpupin, kardo dėka išsiplėtusi į valstybę (“Istorija pareinant į Lietuvą”). Lietuvoje dabar turim kietesnį už Lenkiją savo valstybės strateginį partnerį (Vokietija), todėl galim lengviau atsikvėpti. Vytautas, gi, paskutinis seno tikėjimo Europoje valdovas (paganus, lot. – sodietis, valstietis), buvo sudegintas Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos Vilniuje aukure (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 27), pelenus palaidojant urnoje šios dvylikos laiptų (Jupiteris horizonte pasirodo kas 12 metų) šventyklos konstrukcijoje. Ant tų pačių pamatų dabar yra pastatyta Katedra. Būkim biedni, bet teisingi.

      Atsakyti
    • Deja, says:
      1 metai ago

      Kai pasirodė straipsnis, atverčiau jį optimistiškai nusiteikusi. Bet… pamačiau nuotrauką, ir užverčiau…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        1 metai ago

        >Deja
        Nuotraukoje nėra valdančiųjų daugumos. Apgailestauju.

        Atsakyti
  3. Kaip čia taip? says:
    1 metai ago

    Vilniuje atidengtas paminklas partizanui J. Lukšai-Daumantui
    – alfa.lt/aktualijos/vilnius/vilniuje-atidengtas-paminklas-partizanui-j-luksaidaumantui/-40366463/
    Ir… tyla? Kaip čia taip?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Skirtingų rūšių džiovintos vaistažolės
Gamta ir ekologija

Vaistažolių laikas: kada pačių rinkta arbata gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

2026 08 23
Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros
Gamta ir žmogus

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Šventės

Baltijos keliui – 37-eri: vienybės pamoka, kurios nevalia pamiršti

2026 08 23
KU Botanikos sodas
Kultūra

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Etninė kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai įžūlėja – vyresnius žmones apmoko dar prieš skambutį bankui
  • Paspirtukų metą temdo žalų skaičiai: kas turi atlyginti jų padarytą žalą?
  • Kada vieno buto remontas tampa viso namo reikalu
  • Ar stiprus imunitetas apskritai būna?

Kiti Straipsniai

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltijos keliui – 37-eri: vienybės pamoka, kurios nevalia pamiršti

2026 08 23
Žmonės skirtingomis kryptimis eina saulėta Lietuvos miesto aikšte

Rugpjūčio 23-iosios horoskopas: aiški dienos tvarka padės išvengti bereikalingų ginčų

2026 08 23
KU Botanikos sodas

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
Kastytis Braziulis Rusijos hibridinį karą ir diversijas Europoje vaizduojančiame koliaže

K. Braziulis. Nematomas Rusijos frontas Europoje: kai gąsdinimai virsta teroru

2026 08 22
Audra, namas

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

2026 08 21
Jotvingių archeologijos centras

Šveicarijos kaime Lenkijoje bus statomas Jotvingių archeologijos centras

2026 08 21
Stanislovas Buškevičius Kauno Žalgirio ir Vilniaus Siemens arenų palyginimo koliaže

S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti

2026 08 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • KERRY CASSIDY Project Camelot Productions apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
Kitas straipsnis
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai