Sausio 6 d. Vilniaus arkivyskupija išplatino žinią, esą Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis.
Skelbiama, kad spaudos konferencijoje dalyvaus Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška.
Alkas.lt portale jau nekartą rašėme ir kalbėjome apie karališkųjų insignijų paieškas Katedros požemiuose. Restauratorius, gidas ir buvęs muziejininkas bei kolekcininkas Saulius Poderis, remdamasis istoriniais šaltiniais, senolių liudijimais ir atliktais tyrimais dar prieš daugelį metų detaliai aprašė insignijų buvimo vietą.
Jo darbas leido lokalizuoti slėptuvę, o galutinį patvirtinimą jis gavo savo rankomis atlikęs endoskopinį tyrimą, kuriuo buvo aptiktos į tarpukario laikų laikraščius suvyniotos vertybės.
Nors dabar šis atradimas oficialiai paskelbtas Vilniaus arkivyskupijos ir Bažnytinio paveldo muziejaus vardu, reikia pripažinti, kad būtent S. Poderis parodė kelią į šį istorinį turtą.
Jo ilgalaikės pastangos atkreipė visuomenės ir valdžios dėmesį į šį svarbų Lietuvos kultūros paveldo lobį.
Deja, tenka apgailestauti, kad jo indėlis lieka nutylimas, o jis pats susidūrė su įvairiomis kliūtimis siekdamas, kad šis lobis taptų prieinamas ir tinkamai įvertintas.
Atradėjas yra tas, kas nustato, kur ieškoti, o ne tas, kas tiesiog išima. Gerbkime istorijos ir paveldo tyrėjų darbą.
Apie Lietuvos valdovų insignijų paieškas:
Pastabos ir komentarai:
Lietuvos ir Lenkijos valdovai Žygimantas Augustas ir jo tėvas Žygimantas Senasis, senelis Kazimieras Jogailaitis , prosenelis Jogaila palaidoti Krokuvoje ( berods Vavelyje). Tai gal Vilniuje tik Lietuvos valdovai palaidoti?
Jei gerai supratau, rasti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio karališkojo luomo ženklai. Skaičiau, kad Aleksandras Jogailaitis ,kaip ir daugelis kitų Lietuvos valdovų, rūpinosi lietuvių kalbos vartojimų viešame LDK gyvenime, gerai mokėjo ir kalbėjo lietuviškai.
Teisiškai (valstybiškai) Lietuvos ir Lenkijos karalystės nebuvo. Po Krėvos unijos Lietuva prarado karalystės rangą ir tapo Lenkijos karalystės kunigaikštija (provincija). Tad pagrindo pavadinimui “Lietuvos ir Lenkijos karalystė” nėra, taigi ir tokios karalystės valdovų negali būti. Vadinkime daiktus tikrais vardais, t.y. kad yra rastos Lenkijos karalystės valdovų ir Lietuvos kunigaikščių bei jų šeimos narių insignijos.
Istorijos slėpiniai karališkos insignijos 1 dalis
Saulius Poderis
– youtube.com/watch?v=6JGRtyBE4yU
Tai va: “…Jo teigimu, tarp oficialių ankstesnių bandymų rasti insignijas reikia paminėti ir juodosios archeologijos istorijoje figūravusio Sauliaus Poderio privačią iniciatyvą.Tačiau, anot M. Juozapavičiaus, arkivyskupija neturėjo informacijos, ar S. Poderis atrado relikvijas.„Vilniaus arkivyskupija bendradarbiauja su valstybės institucijomis vykdant šį projektą, tačiau su pavieniais asmenimis, kurie turi abejotiną reputaciją ir buvo minėti baudžiamosiose bylose dėl juodosios archeologijos, nebendradarbiauja“, – pabrėžė arkivyskupijos atstovas.
„Mes nežinome, ką atrado S. Poderis, jis nebuvo mums kažko pateikęs, (…) jokia informacija konkreti apie kažką surasto nepasiekė, (…) o tai, ką vykdė galimai S. Poderis, jis neturėjo nei valstybės, nei savininko sutikimo, kas pagal Civilinį kodeksą yra neteisėta veikla“, – teigė jis…” bns.lt/naujiena/vilniaus-katedros-pozemiuose-rastos-aleksandro-elzbietos-ir-barboros-laidojimo-karunos-patikslintas-nuotraukos-ouqau0hk
Nei bažnyčia, nei valdžia jokių Lietuvos relikvijų, atrodo, nenori. Gal todėl, kad tai nepatiktų jų strateginei partnerei Lenkijai. Ar juos pačius erzina lietuvybė. Ar tiesiog visose srityse klesti principas ,,ja načalnik – ty durak” (,,aš viršininkas – tu kvailys”) ?
Sauliaus Poderio pranešimai labai išsamūs. Palyginus su jais, bažnyčios ir muziejaus viršininkai čia atrodo labai paviršutiniški ir neskaidrūs. Man primena mūsų pagonių požiūrį į Anželiką Tamaš. Žmonių darbas gerbiamas tik tada, kai jis dirbamas su valdžios palaiminimu.
Tokiu atveju, kai “žmonių darbas gerbiamas tik tada, kai jis dirbamas su valdžios palaiminimu”, tai valstybė nelaikytina demokratine, o partine.
Manau, tai komunistinės vergijos liekanos.