Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu

www.alkas.lt
2015 12 08 16:51
0
Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.
Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtas Liubavo dvaro sodybos kompleksas. Kultūros ministerija taip pat patvirtino dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą. Planą, inicijavus Kultūros paveldo departamentui, parengė VĮ „Lietuvos paminklai“.

„Pagaliau visiškai reglamentuota galima veikla Liubavo dvaro teritorijoje, kuri užtikrins šios Vilniaus rajone, Liubavo kaime esančios dvaro sodybos ir unikalaus kraštovaizdžio išsaugojimą. Savininkai galės pretenduoti į valstybės finansinę paramą šio kultūros paveldo objekto tvarkybos darbams. Komplimentų galėčiau pasakyti Liubavo muziejaus įkūrėjui Gintarui Karosui, dedančiam dideles pastangas ir besirūpinančiam dvaro sodybos išsaugojimu bei pritaikymu“, – džiaugiasi Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Anot VŠĮ „Europos parkas“ ir Liubavo muziejaus įkūrėjo Gintaro Karoso, atsigavęs po užmaršties dvaras tapo vieta, kuri skatina domėtis kultūros bei technikos paveldu.  Atvykę į Liubavo dvarą žmonės jau gali pajusti tą atmosferą, kaip veikė malūnas. Šiuo metu vyksta dvaro oranžerijos ir oficinos restauravimas ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms: „Restauruojant Liubavo dvarą, stengiamasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų dvaro sodybos dalių, nors nėra paprasta suderinti dabartį su praeitimi. Restauruojamoje oranžerijoje planuojame įkurti bendro pobūdžio muziejinę ekspoziciją apie senovines oranžerijas“.

Prie Liubavo dvaro atgaivinimo Gintaras Karosas pirmąkart prisidėjo 2009 m., kai buvo restauruojama angelo skulptūra – autentiška technologija ji buvo išlieta iš alavo. Kitas projektas buvo Liubavo dvaro malūno pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms 2008-2010 m. EEE mechanizmo parama restauruotame dvaro malūne pavyko atkurti autentišką malūno įrangą.

„Liubavo dvaro sodyba buvo mažai tyrinėta, daugiau tyrimų bus galima atlikti ateityje. Per 200 metų ji buvo daug kartų keista ir perstatinėta, tad kuris variantas yra tikresnis, kartais gal ir neįmanoma atsakyti. Tokie objektai, kaip oranžerijos, yra specifiniai: pirma, savo konstrukcijomis jos yra pakankamai gležnos. O šildymo sistemos, kurios tobulėjo ir keitėsi, būna nepastebimos ir lengvai sunaikinamos. Pagrindinis mūsų uždavinys yra palikti vadinamąsias archeologines atodangas, kuo mažiau paliestą objektą, netgi atsisakant patogumo, kad kuo daugiau pažinimo ženklų pasiliktų ateičiai“, – sako G.Karosas.

Liubavo dvaro sodyba įsikūrusi Liubavo kaime, vaizdingoje vietovėje prie Žalesos (buv. Gėrėjos) upės. Šiuo metu Liubavo dvaro sodyboje yra išlikę 10 dvaro pastatų, dalis tvenkinių bei želdinių. Dvaro rūmai neišlikę. Dvaro pavadinimas greičiausiai bus kilęs iš panašios prūsiškos šaknies žodžių „liubas“, „šliubas“, kurie lietuvių kalba reiškia „meilė“, „santuoka“. Galėjo būti, kad kadaise nuo užkariavimų besitraukdama į Lietuvos gilumą čia Gerėjos (dabar – Žalesos) upės slėnyje apsigyveno prūsų bendruomenė.

Liubavo kaimo vietovardis istoriniuose šaltiniuose sutinkamas nuo XVI a. Pirmieji žinomi savininkai buvo LDK politinis veikėjas I Lietuvos Statuto autorius grafas Albertas Goštautas (1480-1539 ). Mirus Albertui, Liubavą paveldėjo jo sūnus Stanislovas Goštautas (1507-1542). Jis buvo vedęs Barborą Radvilaitę (1520-1551). Jau pirmosiose Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto iždo knygose 1546 m. minimi Liubavo dvare vykdomi tvenkinių remonto darbai. Tuo metu dvaras tiekė ypač vertinamą žuvį valdovo stalui, o dvaro valdos siekė net Siesarčio, Kirneilio ir kt. ežerus netoli Molėtų.

Vėliau Liubavą valdė Mikalojus Radvila Rudasis, Golejevskiai, Krišpinai Kiršenšteinai, Tiškevičiai. Tikrąjį aukso amžių Liubavo dvaras išgyveno XIX a., kai dvarą valdė su Tiškevičiais besigiminiavusi Slizienių šeima. Liubavo dvare gyveno ir kūrė garsus XIX a. Lietuvos skulptorius Rapolas Slizienis (1804-1881), palaidotas su žmona dvaro koplyčios-mauzoliejaus požemiuose.

Išlikusios 1546-1547 m. sąskaitos suteikia anksčiausių žinių apie dvaro paskirtį ir svarbą. Iš šių dokumentų matyti, kad čionykštėse apylinkėse buvo gausu gamtos išteklių, ypač medienos ir žuvies. Tokias gėrybes karališkajam Vilniaus dvarui tiekė Liubavas. Čia buvo įrengti, prižiūrimi ir nuolat atnaujinami žuvivaisai skirti tvenkiniai. Liubavas buvo itin pažangus ūkiniu požiūriu – tai viena iš pirmųjų valdų, kur buvo įgyvendinta Bonos Sforzos inicijuota valakų reforma (nepraėjus nė porai metų nuo jos paskelbimo).

Nors Liubavo dvaro šeimininkai nuolat keitėsi, o kraštą užklupdavo nelaimės, ši valda iki pat XX a. vidurio išliko Lietuvos istorijai svarbių asmenų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia kultūros vakaras „Nuo Europos parko iki Liubavo dvaro“
  2. Liubavo dvarui – Europos kultūros paveldo „Oskarai“
  3. Valstybės saugomais paskelbti trys unikalūs kultūros paveldo objektai
  4. Valstybės dienos proga – šventiniai renginiai Dubingiuose
  5. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  6. R. Garuolis. A.Bumblauskas klausytojus baugina Lietuvos valstybės atkūrėjo šmėkla
  7. Apdovanoti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso nugalėtojai
  8. Tarptautinis dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų spausdinimo pradininkui
  9. Panemunės pilyje įkurtas unikalus viešbutis
  10. Duris iškilmingai atvers Burbiškio dvaras
  11. Trakų salos pilyje bus pristatytas istorinis laivas „Trakų Vytinė“
  12. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  13. Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis
  14. Pasaulio turizmo organizacijos generalinis sekretorius: „Gintaro kelias padės Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame turizmo žemėlapyje“
  15. Vilniuje jau 411 kartą kitą savaitgalį vyks Kaziuko mugė (dienotvarkė, video)
  16. Atgims tradicinė pirkių puošyba
  17. Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“
  18. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  19. Verčiamas naujas puslapis kultūros paveldo saugojimo srityje
  20. Teisinė apsauga suteikta Tirkšlių medinei sinagogai (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
itshungarian.com nuotr.

Žiemą sušildys žuvienė ant laužo

2023 01 28
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

2023 01 22
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Daržovės | pixabay.com nuotr.

Tinkamas maistas apsaugo nuo onkologinių ligų

2023 01 01
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau
  • Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

by daiva
2023 01 31
0
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios...

Skaityti toliau

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.

Iki garsiosios šventės „Palangos stinta“ likus vos dviem savaitėms, geriausi virtuvių meistrai jau žino, kuo vaišins į Palangą atvykusius svečius....

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

Kitas straipsnis
ŠMKK delegacija Kaliningrado srityje aplankė Lietuvos kultūros paveldo vietas

ŠMKK delegacija Kaliningrado srityje aplankė Lietuvos kultūros paveldo vietas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai