Baltijos šalių susisiekimo ministrai sutarė kartu siekti papildomo Europos finansavimo kariniam mobilumui ir regiono saugumui svarbiam „Rail Balticos“ projektui. Šis siekis įtvirtintas bendrame pareiškime, kurį antradienį Vilniuje pasirašė Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, Latvijos susisiekimo ministras Atis Švinka ir Estijos infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas.
Pasak ministro E. Sabučio, „Rail Baltica“ vėžė – nepaprastai svarbi susisiekimo ir karinio mobilumo jungtis, kuriai būtina toliau užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą, pasibaigus 2021–2027 m. ES investicijų programai.
„Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai yra itin reikšmingi Baltijos regiono susisiekimui, ekonominei plėtrai ir, kas svarbiausia, saugumui. Todėl ypač svarbu dirbti kartu, siekiant užtikrinti, kad šis projektas būtų užbaigtas jau 2030 metais“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.
Bendrame ministrų pareiškime pažymima, kad Baltijos šalys turi bendradarbiauti, siekdamos užsitikrinti ilgalaikį ES finansavimą ir papildomus finansavimo šaltinius „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės tiesimo darbams spartinti. Derinant veiksmus ir užtikrinant pakankamą finansavimą, bus sustiprintas Europos strateginis pasirengimas ir transporto tinklų atsparumas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrai šiandien tęs vizitą Kaune ir Jonavos rajone, kur drauge su Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku bei „Lietuvos geležinkelių“ ir AB „LTG Infra“ vadovais apžiūrės šiuo metu Lietuvoje vykdomus „Rail Balticos“ vėžės tiesimo darbus.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Balticos“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio. Planuojama, kad statybos darbai šių metų pabaigoje išsiplės ir jau apims 114 km ruožą.
„Rail Balticos“ projektui užbaigti iki 2030 metų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai – 4 mlrd. eurų.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
Kariniam mobilumui padidinti per “Suvalkų koridorių” yra būtina turėti nors dvi europines vėžes. Juolab, kad kariniai poligonai yra rytinėje šalies dalyje. Tokiu atveju antroji vėžė turėtų eiti tarp Kapčiamiesčio ir Veisėjų rytine Lietuvos dalimi link Vilniaus ir toliau link Daugpilio.