Didelį dėmesį dviračių infrastruktūros plėtrai ir šios transporto rūšies skatinimui skirianti Susisiekimo ministerija, įvertinusi esamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemones, pateikė siūlymą Finansų ministerijai perskirstyti esamą sektoriaus dekarbonizacijai skirtą finansavimą ir papildomus 33,7 mln. Eur nukreipti būtent dviračių infrastruktūros plėtrai.
„Šios papildomos investicijos leistų dar didesniais žingsniais judėti dviračių infrastruktūros plėtros Lietuvoje srityje. Matome, kad dviratis, kaip pigi, patogi, ekologiška ir greita susisiekimo priemonė, ypač miestuose, tampa vis populiaresnis, tad turime sudaryti visas galimybes jais keliauti toliau, daugiau ir patogiau“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Šiomis 33,7 mln. Eur investicijomis naujų dviračių takų tiesimui ir esamų atnaujinimui galėtų pasinaudoti 42 Lietuvos savivaldybės, kurios nerengė darnaus judumo miestuose planų. Už šias lėšas iki 2026 m. vidurio galėtų būti nutiesta ne mažiau kaip 76 km naujų dviračių takų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“, lėšomis.
Sprendimą dėl galimybės šalies savivaldybėms pasinaudoti šiomis solidžiomis investicijomis iki 2024 m. pabaigos priims Europos Komisija (EK).
EK pritarus Susisiekimo ministerijos siūlymui, finansavimas bevariklio transporto infrastruktūrai įrengti savivaldybėms padidėtų apie 13 kartų: nuo 9,6 mln. Eur 2014–2020 m. iki beveik 134 mln. Eur 2021–2027 m. periodui.
Kiek anksčiau Susisiekimo ministerija skelbė apie užtikrintas 100 mln. Eur investicijas iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos lėšų pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtrai 18-oje savivaldybių, pasirengusių darnaus judumo miestuose planus.
Esminis lūžis
Per kelerius pastaruosius metus įvyko esminis lūžis populiarinat dviračių transportą Lietuvoje. 2021–2024 m. pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo inventorizuota turima dviračių transportui tinkama infrastruktūra, parengtos Dviračių transporto plėtros iki 2035 m. strateginės gairės, pasirašytas Memorandumas dėl gairių įgyvendinimo, sudarytas prioritetinių tiesti dviračių takų sąrašas ir užtikrintos rekordinės investicijos infrastruktūros plėtrai.
Šiuo metu šalyje driekiasi apie 3 tūkst. km dviračių eismui tinkamos infrastruktūros. Iki 2035 m. šis tinklas turėtų išaugti iki 5 tūkst. km.
Pastebima kažkokia manija dėl dviračių takų. Nesenia griovėjai pasičiupo idėją kelius siaurinti. Šio žalingo veikimo padarinius pajutom Vilniuje, kituose miestuose. Panašia idėja veikdami jie atnaujino Molėtų–Utenos kelią, į kurį įvažiavus jautiesi mažiau saugus nei sename kelyje. Dviračių takuose aš retai matau važiuojančius. Žiemos metu jų visai nematysi. Tačiau naujai įrengti dviračių takai žymiai susiaurina kelio važiuojamą dalį automobiliams. Žinant tai, kad vargu ar žmogus persės iš automobilio ant dviračio, takai dviračiams, tai kelias į regresą. Kam gali ateiti į galvą tokios idėjos ir kas jas įgyvendina nesunku nuspėti.