Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kada nerimas tampa sutrikimu ir kaip sau padėti?

www.alkas.lt
2025-04-13 09:01:00
15
PERŽIŪROS
0
Stresas

Stresas | pixabay.org nuotr.

Nerimas – natūralus ir kiekvienam žmogui būdingas jausmas, kuris padeda susikaupti ir priimti svarbius sprendimus bei imtis veiksmų. Vis dėlto, užsitęsęs nerimastingumas gali virsti sutrikimu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Garliavos „InMedica“ klinikos medicinos psichologė Mantė Gaižauskaitė dalijasi įžvalgomis, kaip atskirti šią ribą ir ką daryti, kad galėtume efektyviai kontroliuoti nerimą.

„Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija, padedanti pasiruošti ar išvengti sunkumų. Jis dažniausiai kyla susidūrus su iššūkiais, nežinomybe ar kitų vertinimu, o jį stiprina mūsų pačių situacijos interpretavimas – dažnai numatant blogiausius scenarijus. Nerimą gali sukelti neapibrėžtumas, profesiniai ir finansiniai sunkumai, taip pat klaidų baimė, socialinės padėties ar grėsmė sveikatai. Kartais jis suaktyvėja vien įsivaizduojant galimą pavojų, net jei reali rizika yra minimali“, – sako medicinos psichologė.

Požymiai – ne tik emociniai, bet ir fiziniai

Nerimo emociją dažnai lydi ir ryškūs fiziniai požymiai: padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, spaudimas krūtinės plote, raumenų įtampa, galvos svaigimas ar veido paraudimas. Dažnai pasitaiko ir virškinimo sutrikimų, vargina kūno drebulys bei tirpsta galūnės.

„Streso atsakas, kuris aktyvuojasi nerimo metu, yra panašus tiek susidūrus su grėsme sveikatai ar gyvybei, tiek patiriant pavojų savivertei, saugumui ir stabilumui. Užsitęsęs nerimas susiaurina dėmesio lauką, apsunkina alternatyvių situacijos baigčių matymą ir skatina perteklines negatyvias mintis. Be to, subjektyviai suvokiamas pavojus gali būti pervertintas, o sustiprėję kūno pojūčiai – klaidingai interpretuojami kaip grėsmingi, dar labiau intensyvinant jaučiamą nerimą“, – teigia M. Gaižauskaitė.

Jei grėsmė greitai išsprendžiama, streso atsakas atslūgsta, o būsena susitvarko. Tačiau nerimas dažniausiai kyla dėl ateities neapibrėžtumo ir galimų sunkumų, todėl jis neretai užsitęsia ir vargina ilgesnį laiką. Dėl to gali sutrikti miegas, vyrauti nuovargis, taip pat tampa sunkiau sutelkti dėmesį. Be to, dažnai kyla neramios mintys apie ateitį, o išsprendus vieną problemą, jos vietą greitai užima kita.

Visiems pasireiškia skirtingai

Medicinos psichologė pasakoja, kad nerimo pasireiškimui ir intensyvumui įtaką daro biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai. Biologiniai faktoriai apima genetinį polinkį, pavyzdžiui, galimai įgimtą stipresnį migdolinio kūno aktyvumą bei neuromediatorių pusiausvyros pokyčius. Kai kurie žmonės pasižymi įgimtai stipresniu jautrumu, todėl jautriau reaguoja į garsą, šviesą, tekstūras ir įvairius stresorius, tokius kaip neapibrėžtumas, iššūkiai ar konfliktai.

„Emocijų reguliacijai įtaką gali daryti ir skydliaukės hormonų veikla, asmenybės bruožai, pavyzdžiui,  temperamentas ar būdingi mąstymo modeliai, taip pat trauminės patirtys. Polinkį į nerimastingumą stiprina ir dažnai pasikartojantys sunkumai, tokie kaip ligos, netektys ar darbe patiriami iššūkiai. Taip pat didelę įtaką turi gyvenimo būdas, įskaitant miego režimą, kofeino, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą bei fizinio aktyvumo stoką. Labai svarbią vietą užima ir socialinė aplinka“, – tikina M. Gaižauskaitė.

Ji pratęsia, kad nerimą svarbu priimti kaip natūralų emocinį atsaką į įvairius gyvenimo sunkumus, tačiau kai jis užsitęsia, tampa alinantis, o kartu vargina ir gausybė fiziologinių simptomų – vertėtų susirūpinti.

Lėtinis nerimas – gerokai rimtesnis

Kai išsprendus problemą nerimas išlieka, alina, vargina daugybė fiziologinių simptomų, tai gali būti signalas apie užsitęsusį nerimastingumą. Jį galima atpažinti ir iš sutrikusios kasdienės veiklos, sumažėjusio aktyvumo bei pablogėjusių santykių su aplinkiniais.

„Nerimas, kaip reakcija į galimą iššūkį, paprastai sukelia tik trumpalaikį diskomfortą, tačiau ilgalaikė būsena eikvoja organizmo resursus ir nesuteikia galimybės pilnai atsipalaiduoti, todėl gali būti stebimas neigiamas poveikis tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai“, – tikina medicinos psichologė.

M. Gaižauskaitė atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių nerimo įveikos strategijų yra nerimo vengimas, pavyzdžiui, kai stengiamasi išvengti jį keliančių įvykių arba bandoma nukreipti mintis. Tačiau ilgainiui tai tik stiprina nerimastingumą. Kartais žmonės stengiasi greitai numalšinti nerimą vartodami alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas, taip pat – užkandžiaudami. Nors trumpalaikėje perspektyvoje šios strategijos sumažina jo intensyvumą, ilgainiui jos tik padidina nerimastingumą ir gali sukelti rimtų sunkumų.

Kaip galite sau padėti?

Medicinos psichologė pasakoja, kad siekiant reguliuoti patiriamą nerimastingumą, pirmasis žingsnis yra gebėjimas jį atpažinti. Tai apima kūno pojūčių stebėjimą, emocijos įsivardinimą ir normalizavimą. Šiame žingsnyje suteikiamas leidimas sau jausti tai, ką jaučiame. Prasminga kelias akimirkas dėmesingai stabtelėjus, pabūti su jausmu, net jei jis nemalonus. Jausmą patyrinėjus, dėmesį galima sutelkti į problemos priėmimą bei įmanomus sprendimus.

„Miego režimas, mityba bei fizinis aktyvumas yra vieni pagrindinių elementų, užtikrinančių geresnę emocijų reguliaciją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į santykį su kitais žmonėmis, galimybę užsiimti mėgstamomis veiklomis, darbo ir poilsio režimą. Reikšminga nevengti paties  nerimo ir skatinti save jį pamatyti kaip žinutę, jog vyksta ar laukia kažkas svarbaus. Nustačius nerimo priežastis, galime įvertinti, ar tai visiškai normali mūsų reakcija į sunkumą, ar reikėtų stabtelti, atkreipti dėmesį į savo poreikius, atidžiau pasirūpinti savimi, o galbūt kreiptis į specialistą, jei nerimo reakcija užsitęsusi“, – sako Garliavos „InMedica“ klinikos medicinos psichologė M. Gaižauskaitė.

Ji pratęsia, kad konsultacija su psichologu yra vertinga, kai nerimas tampa vyraujančia būsena, nėra nuolat susijęs su specifine, laukiančia situacija, o jo intensyvumas vargina kurį laiką. Taip pat atvejais, kai nerimastingumas pradeda daryti įtaką kasdienei rutinai ir gyvenimo kokybei, atsiranda nemalonios, trukdančios fiziologinės reakcijos ar varginančių minčių gausa. Specialistas gali įvertinti patiriamus simptomus, padėti suprasti nerimo priežastis ir padėti išmokti reguliuoti emocijas, siekiant savijautos gerinimo.

Parengta pagal „InMedica“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kad nerimas nevirstų panika
  2. Nerimas prieš egzaminus: karantinas tik padidino stresą abiturientams
  3. Europiečiai kenčia nuo miego sutrikimų ir streso
  4. Atsikelti ryte tampa sunkiausia misija? Tai – organizmo ženklas jums
  5. Kaip valdyti stresą?
  6. Kaip įveikti nemigą?
  7. Kaip suvaldyti stresą darbe?
  8. Kaip atpažinti rimtą pervargimą?
  9. Paprasti būdai, kaip pagerint savijautą
  10. Kaip kylant kainoms išvengti nerimo?
  11. Artėja egzaminų metas. Kaip išvengti baimės?
  12. Pasiruošimas vasarai: kaip sveikai atsikratyti antsvorio?
  13. Imunitetą silpnina gyvenimo būdas: kaip jį sustiprinti?
  14. Kaip susidoroti su karantino keliamu stresu namuose?
  15. Atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Vincas Kalava apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • The Wondering Englishman apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokie vitaminai svarbiausi akių sveikatai?
  • Bulvių patiekalai sušildys žvarbią žiemą
  • V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti

Kiti Straipsniai

Sveikata

Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas

2026 02 14
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Pietų dėžutė

Į pietų dėžutę: sotūs ir nebrangūs baltymingi patiekalai

2026 02 14
Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Kodėl šiltas šalikas nuo peršalimo neapsaugo?

2026 02 01
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Vincas Kalava apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • The Wondering Englishman apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • taiva apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Maistas, keptas kalakutas

Velykų stalo pažiba – keptas kalakutas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai