Kaip susidoroti su karantino keliamu stresu namuose?

Pastaruoju metu žmonės susidūrė su dar nepatirtais iššūkiais. Nuolat atnaujinamos naujienos apie koronavirusą kursto nerimą dėl baimės susirgti, o karantinas tampa sunkiu psichologiniu išbandymu. Psichologas Donatas Noreika pataria, kaip su esama situacija susitvarkyti psichologiškai. 

Ne paslaptis, kad bloga psichologinė būklė gali pakenkti ir fizinei žmogaus sveikatai, paveikti imunitetą. 

Ribokite laiką naujienų portaluose

Koronaviruso akivaizdoje žmonės susiduria su daugybe iššūkių, kurių net nemanė turėsiantys. Nerimas dėl baimės susirgti, gąsdinančių naujienų pertekliaus, neužtikrintos ateities, finansinių iššūkių sukelia įtampą. 

„Nežinomybė mus verčia jaustis nesaugiais, todėl dėl patiriamo streso galime reaguoti perdėtai – kaupti perteklines atsargas, nuolat skaityti informaciją, susijusią su virusu. Būtina atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, kurie neturi perdėto emocinio krūvio. Tai padės jums apsisaugoti nuo nereikalingo gąsdinimosi“, – teigia psichologas D. Noreika.

Specialistas priduria, kad per dažnas naujienų tikrinimas sukelia įtampą, todėl patariama jas skaityti ne daugiau kaip du kartus per dieną, o kitu metu – rasti laiko raminančiai veiklai. 

„Sukilusį nerimą sumažinti galite lėtai, stabiliai kvėpuodami, užsiimdami kita atpalaiduojančia veikla, tokia kaip joga, mankšta, klausydamiesi muzikos. Nors esama situacija gali kelti daug iššūkių, pabandykite į ją žvelgti pozityviai – vertinkite tai kaip galimybę mokytis, ugdyti naujus įgūdžius, skirti daugiau laiko tam, ką mėgstate“, – pasakoja D. Noreika. 

Dirbdami namuose pašalinkite dirgiklius

Psichologas teigia, kad dar didesniu iššūkiu kai kuriems tapo darbo perkėlimas į namus. Žmonėms tenka susikurti darbui tinkamas sąlygas, neprarasti dienos ritmo, laiku atsitraukti nuo darbo. 

„Dirbant namuose sunku išvengti įvairių trikdžių ir tinkamai susikaupti, todėl svarbu tam tinkamai pasiruošti. Lietuvos psichologai paruošė psichologines rekomendacijas darbui namuose, kuriomis skatinu vadovautis. Būtų puiku, jei darbui pasirinktumėte nuošalesnę vietą, kurioje yra tinkamas stalas ir kėdė. Dirbant ant sofos ar kokioje kitoje darbui nepritaikytoje vietoje gali kristi našumas. Darbo metu pašalinkite visus išorinius dirgiklius, taip pat kambaryje venkite laikyti daiktus, kurių nebūtų jūsų įprastinėje darbo aplinkoje, pavyzdžiui neplautos lėkštės ir panašiai. Tokie nedideli dalykai leis jums mažiau blaškytis ir išlikti darbingais namų aplinkoje“, – aiškina D. Noreika.

Psichologas pataria nepamiršti ir savo įprasto dienos ritmo: ryte keltis įprastu laiku, pietauti, daryti pertraukėles ir darbą baigti tada, kai jis įprastai baigtųsi. Atsitraukti nuo darbo tiek fiziškai, tiek protiškai. 

„Nors dabar tiek dirbate, tiek laisvą laiką leidžiate namuose, nepamirškite pakeisti aplinkos ir veiklos: jei leidžiama, išeikite į lauką, sportuokite namuose, užsiimkite hobiais. Pamatykite gerąją darbo namuose pusę: kiekvieną rytą ir vakarą išvengsite spūsčių kelyje, neišlaidausite kavinėse, iš naujo įvertinsite darbo kolektyvą“, – teigia psichologas.

Šeimoje pasiskirstykite atsakomybes

Nemažiau svarbu tampa išvengti įtampos su antromis pusėmis bei pasirūpinti emocine pagalba savo šeimai. Tai padės palaikyti tinkamą emocinį foną namuose. 

„Pirmiausia šeimos nariams derėtų pasiskirstyti pareigas ir atsakomybes. Reikėtų aiškiai žinoti, kas kada prižiūrės atžalas, kokiomis veiklomis užsiims vaikai, koks bus jūsų dienos ritmas. Taip pat verta susitarti aiškius sutartinius ženklus, kuriais vieni kitiems parodysite savo norą pabūti vieniems. Vaikams esama situacija taip pat gali kelti baimę, todėl būtina išsiaiškinti, ką jie jaučia, ir pabandyti padėti. Jei vaikas bijo, išsiaiškinkite, kas kelia jam nerimą, ir paprastai, vengdami stresą keliančių detalių, paaiškinkite esamą situaciją, nuraminkite jį. Atsakykite į visus vaikui kylančius klausimus, baimes nugalėkite žaidimais: sukurkite pasaką, kuriame jis nugali savo baimę, pagaminkite jam jį saugantį talismaną“, – pataria psichologas.