VGT priėmė sprendimą dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo

Prezidentas Gitanas Nausėda vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kurio metu priimtas sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirsime nuo 5 iki 6 procentų BVP.

Krašto apsaugai reiklingi didesni resursai

Pasak Prezidento, šis įsipareigojimas buvo reikalingas tam, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus, būtinus valstybės gynybai, pasiektume ne vėliau nei iki 2030 m. Praėjusio VGT posėdžio metu, vykusio spalio pabaigoje, apžvelgus padėtį paaiškėjo, kad tai reikalauja daug didesnių, nei kada nors buvo planuota, resursų.

„Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus, būtent tai ir  darome“,  – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak Prezidento, mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei save ginti būsime pasiruošę ir patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę įrangą, personalą, atsargas ir turi visa tai gauti laiku.

„Padidinus krašto apsaugos sistemos finansavimą, tikiuosi maksimalaus institucijų mobilizavimosi. Turime nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą bei koreguoti procesus ir prioritetus taip, kad resursai būtų paskirstyti optimaliai, o pajėgumai išvystyti laiku“,  –  po VGT posėdžio sakė valstybės vadovas.

Kiti gynybos klausimai

Posėdžio metu taip pat įvertinta saugumo padėtis, be nacionalinės gynybos apžvelgti ir NATO gynybos planavimo klausimai. Atskirai aptartas  pasitraukimo iš Otavos konvencijos klausimas – nuspręsta pradėti konsultacijas su sąjungininkais bei toliau derinti mūsų poziciją su kaimyninėmis šalimis.

Šis VGT posėdis – pirmasis naujos sudėties Tarybos posėdis pasikeitus Vyriausybei.