Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiko su šalies pramonės asociacijų atstovais, aptarė gynybos pramonės plėtros perspektyvas bei krašto apsaugos sistemos poreikius.
Ministras pristatė, kaip ministerija tobulina įstatyminę bazę: siekiama, kad gynybos ir saugumo pramonė turėtų kuo mažiau kliūčių gaminti karinę įrangą ir amuniciją tiek taikos, tiek krizių sąlygomis. Aptarta, kokie teisinės aplinkos pokyčiai tam reikalingi.
„Jūs esate bendruomenės dalis, todėl turime ieškoti būdų, kaip rasti bendrų sąlyčio taškų, kad visiems bendradarbiavimas būtų naudingas ir atitiktų tiek jūsų, tiek valstybės poreikius. Nacionalinė gynybos pramonė yra neatsiejamas šalies saugumo ir gynybos elementas. Todėl labai svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės sąveiką, kurti inovatyvius ir Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus“, – susitikime kalbėjo ministras.
Krašto apsaugos ministerijoje susirinkusiems gynybos pramonės atstovams L. Kasčiūnas pristatė įstatymų pataisas, kurios uždega žalią šviesą Lietuvos gynybos pramonės augimui. Lietuvos Respublikos Seimas praeitą savaitę priėmė gynybos pramonės įmonėms aktualius viešųjų pirkimų pakeitimus: dronų gamintojai galės įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami komponentai iš trečiųjų šalių tiekėjų. Priimtais pakeitimais nustatytos metus galiosiančios išimtys taikomiems apribojimams.
Dar viena gera žinia – Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas šios srities pramonės augimui, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Įstatymas keliauja į Seimą: tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
Kalbėdamas apie konkrečius žingsnius, kurių įgyvendinimui labai reikia Lietuvos gamintojų įsitraukimo, ministras pirmiausia minėjo dronų gamybą Ukrainos reikmėms ir bendradarbiavimą su Ukraina dėl jų kokybės, pasitikrinimo mūšio sąlygomis. L. Kasčiūnas taip pat užsiminė apie būtinybę stiprinti partnerystę su Ukrainos investuotojais gynybos pramonės srityje. Ukraina galėtų prisidėti prie dalies su dronų ir antidronų gamyba susijusių technologijų, o taip pat – dalytis patirtimi apie jų veikimą mūšio lauke. Kalbėta ir apie dronų programą bei kontrmobilumo priemonių programos įgyvendinimą: „ežių“, kelio blokų, „drakono dantų“ ir kitokių priemonių, reikalingų kontrmobilumui užtikrinti gamybą ir pirkimą, bei galimybes, kurios čia atsiveria šalies pramonės atstovams.
Pramonės atstovai savo ruožtu minėjo, jų nuomone, svarbiausią dalyką – teisinės bazės pokyčius. Užsiminė apie poreikį steigti kompetencijų centrą, kuris sujungtų pramonės įmones bei ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad pramonės atstovai žinotų, ko ilgalaikėje perspektyvoje reikės valstybei. Užsiminta ir apie komunikacijos bei atsparumo didinimo svarbą siekiant neatbaidyti potencialių investuotojų.
Lietuvos pramonės asociacijų atstovams taip pat buvo pristatyta, kokia kryptimi yra vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kokios technologijos yra reikalingos, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai pajėgumų vystymo planai.
Dronai puikus dalykas. Daug dėmesio jiems gerai. O kur dėmesys lazeriams? Kas kiečiausi pasauly lazeriuose? Ar ne lietuviai? Kodėl iki šiol neturim lazerinės oro gynybos? Galėtume ne tik efektyviai apsiginti, bet ir uždirbti milijardus parduodami tokį priešlėktuvinį/droninį ginklą, kurio šūvis kainuoja “centus”, o efektyvumas gerokai viršija raketas ar kulkosvaidžius.
Iš tikrųjų, – kodėl? Labai geras pastebėjimas. Sakau, gal pagal tarptautinę teisę lazerinius ginklus gaminti draudžiama?