Šventinėms nuotaikoms atslūgus ir kalėdinės karštinės rūpesčius pakeitus kasdienei rutinai neretam tenka susidurti su emociškai bei finansiškai sudėtinga metų pradžia. Būtent sausį dažnas pajunta vadinamąsias finansines pagirias, kainų augimą, susiduria su sunkumais laikantis naujametinių pažadų ir prastesne psichologine savijauta. Neatsitiktinai trečiasis sausio pirmadienis yra laikomas liūdniausia metų diena ir yra pramintas „liūdnuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday).
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui ragina nepasiduoti neigiamoms emocijoms, o verčiau susikoncentruoti į 4 pagrindines taisykles, kurios yra svarbios norint suvaldyti asmeninius finansus ir užtikrintai žengti į finansiškai tvaresnius metus.
Tvarių finansų pagrindas – biudžetas
Anot dr. D. Kolmatsui, finansinių sunkumų paprastai kyla tuomet, kai gyvenama ne pagal galimybes. Būtent taip dažnai nutinka šventiniu laikotarpiu.
„Laiko atgal, žinoma, neatsuksi, todėl metus neretam tenka pradėti su šventinio laikotarpio sprendimų ir išlaidų pasekmėmis. Visgi svarbu klaidų nebekartoti ir metų pradžioje susiplanuoti tvarų asmeninį ar šeimos biudžetą, kuris atitiktų finansines galimybes ir leistų patenkinti visus svarbiausius poreikius.
Tam pirmiausiai reikia įsivertinti visas per mėnesį gaunamas pajamas ir būtinąsias bei kintamąsias išlaidas. Būtent nesuvaldytos kintamosios išlaidos dažnai lemia finansinius sunkumus po švenčių, todėl jas gali tekti apkarpyti“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Sudarant biudžetą, dr. D. Kolmatsui pataria vadovautis 50-30-20 taisykle. Ji nusako proporciją, kurioje pusė pajamų turėtų tekti būtinosioms išlaidoms, pavyzdžiui, būsto paskolos įmokoms ir kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti, o 30 proc. – kintamosioms išlaidoms – įvairiems nekasdieniams pirkiniams, dovanoms, pramogos.
Penktadalį pajamų reikėtų nusimatyti taupymui ir pakankamos „finansinės pagalvės“ pasiruošimui. Jei taip suskirsčius biudžetą mėnesio pabaigoje lieka laisvų lėšų – jas taip pat verta skirti taupymui ar investicijoms.
Be skolų naštos gyventi lengviau
Tinkamai suplanuotas biudžetas ir griežtas jo laikymasis daugeliu atvejų leidžia išvengti skolų. Tačiau ką daryti tuomet, kai jų našta jau spaudžia? Dr. D. Kolmatsui sako, kad svarbu nepulti į paniką, o ieškoti konstruktyvių sprendimų, kurie leistų iš skolų išsivaduoti.
„Grąžinti visą skolą iš karto gali būti išties sudėtinga. Tokie mėginimai neretai priveda prie užburto rato, kuomet, vos padengus vieną skolą, tenka skolintis iš naujo. Siekiant to išvengti, dažnai geriausia išeitis yra visą skolą išskaidyti ir išdėstyti ilgesniame laikotarpyje.
Tokiu būdu skolos grąžinimas taps mažiau finansiškai skausmingas. Tačiau tam, kad toks sprendimas pasiteisintų, reikia atsakingai laikytis skolos įmokų grafiko, o tokias išlaidas priskirti būtinosioms. Žinoma, daug priklauso nuo kreditoriaus keliamų sąlygų, tačiau skolinančios įstaigos ar asmenys visuomet yra suinteresuoti skolos grąžinimu, todėl paprastai yra linkę ieškoti kompromisų ir konstruktyvių sprendimų“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Svarbu atsispirti pagundoms
Dr. D. Kolmatsui pabrėžia, kad skolinimas nebūtinai visuomet yra blogas dalykas. Jis gali tapti svarbia priemone asmeniniams tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, būstą daugelis gyventojų įsigyja su banko paskola. Svarbu, kad skolinamasi būtų atsakingai, gerai įvertinus savo galimybes skolą grąžinti.
„Skolos našta daugeliu atvejų tampa tada, kai skolinamasi impulsyviems pirkiniams ar pramogoms ir negalvojama apie rytojų. Būtent taip dažnai nutinka prieš Kalėdas – pernelyg įsijautus į šventinę nuotaiką, norima būti kuo dosnesniems ar padaryti įspūdį neretai pernelyg atleidžiamos vadelės ir perkama bei skolinamasi nepamąstant apie finansines pasekmes.
Pagunda tikrai gali kilti ir metų pradžioje, kai norisi praskaidrinti sau nuotaiką pramogomis, kelionėmis ar naujais pirkiniais. Populiarėjantys „pirk dabar, mokėk vėliau“ sprendimai ir pakankamai lengvai prieinami vartojimo kreditai tik dar labiau didina neapgalvoto skolinimosi riziką, kurią svarbu suvaldyti ir atsispirti pagundoms fokusuojantis į ilgalaikius finansinius tikslus“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Į turtingesnį rytojų veda aiškūs finansiniai tikslai
Būtent realistiškų finansinių tikslų nusimatymas ir nuoseklus jų siekimas, anot Šiaulių banko atstovės, yra itin svarbus norint užsitikrinti finansinį stabilumą ne tik pošventiniu laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Dr. D. Kolmatsui teigimu, išsikelti tikslai ne tik motyvuoja geriau valdyti savo finansus, bet ir leidžia pasitikrinti, kaip sekasi tai daryti, laiku priimti reikiamus finansinius sprendimus ir išvengti klaidų, tokių kaip per didelis išlaidavimas švenčių metu.
„Svarbu pabrėžti, kad finansiniai tikslai nėra paprasčiausi pasvarstymai ar pasvajojimai. Tai turi būti labai konkretūs ir pamatuojami siekiai, kuriuos verta užsirašyti, kartu nusimatant priemones, kaip jų bus siekiama. Pavyzdžiui, užsibrėžus tikslą gauti tam tikras pasyvias pajamas ar jas padidinti, iš karto reikia apgalvoti ir veiksmus, kurie leistų to pasiekti.
Tai galioja ir taupymo, santaupų įdarbinimo ir investavimo, finansinių saugiklių užsitikrinimo sritims. Kiekvieno gyventojo ar šeimos finansiniai tikslai ir gali būti labai skirtingi, o siekiant juos tinkamai apsibrėžti ir įgyvendinti verta pasikonsultuoti su finansų ekspertais“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Dr. D. Kolmatsui teigimu, laikantis šių pagrindinių asmeninių finansų valdymo principų išvengti „liūdnojo pirmadienio“ ir pošventinės finansinės bei emocinės duobės yra gerokai lengviau. Net jei į ją patekote šiemet, niekuomet nėra per vėlu pradėti gerinti savo finansinius įpročius. Metų pradžia tam puikiai tinka.
