Nedidelės paskolos iki 1 tūkst. eurų dažnai atrodo kaip greitas ir paprastas sprendimas netikėtoms išlaidoms padengti. Tačiau būtent dėl mažos sumos gyventojai jas dažniau renkasi spontaniškai, rečiau lygina skirtingus pasiūlymus ir ne visuomet įvertina galutinę paskolos kainą. Dėl to net ir nedidelis finansinis įsipareigojimas gali kainuoti daugiau nei tikėtasi.
Pasak „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovės Rūtos Mylės, mažų paskolų atveju žmonės dažnai elgiasi kitaip nei skolindamiesi didesnes sumas.
„Kai kalbame apie kelis šimtus eurų, sprendimas skolintis dažnai priimamas greitai – atrodo, kad suma nėra didelė, todėl nėra ko ilgai svarstyti. Vis dėlto būtent tada žmonės rečiau lygina pasiūlymus, mažiau dėmesio skiria palūkanoms ar papildomiems mokesčiams. Paradoksalu, tačiau mažesnė paskola neretai reiškia didesnę tikimybę permokėti“, – sako R. Mylė.
Svarbu vertinti ne tik mėnesio įmoką
Anot žinovės, viena dažniausių klaidų – dėmesys tik mėnesio įmokos dydžiui. Nors nedidelė įmoka gali atrodyti patraukliai, ji neparodo, kiek paskola kainuos iš tiesų.
„Mažos paskolos dažnai vertinamos pagal principą „svarbu, kad mėnesinė įmoka būtų nedidelė“. Tačiau finansiniu požiūriu kur kas svarbiau suprasti bendrą kredito kainą. Du panašūs pasiūlymai gali atrodyti beveik identiškai, tačiau dėl skirtingų palūkanų ar administravimo mokesčių galutinė grąžinama suma gali skirtis reikšmingai“, – pažymi R. Mylė.
Ji rekomenduoja prieš priimant sprendimą palyginti bent kelis pasiūlymus ir atkreipti dėmesį ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, sutarties sudarymo bei kitus papildomus mokesčius. Tiksliausią konkretaus banko pasiūlymą ir visas su juo susijusias sąlygas gyventojai gali įvertinti kreipdamiesi tiesiogiai į banką, o ne per tarpininkus.
Finansinis rezervas geriau nei paskola
Pasak ekspertės, nedidelės paskolos dažnai imamos netikėtoms išlaidoms – sugedus buitinei technikai, automobiliui ar atsiradus kitoms nenumatytoms situacijoms. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje vienas naudingiausių finansinių sprendimų yra nuosavas finansinis rezervas.
„Žmonės dažnai paskolą vertina kaip greičiausią sprendimą, tačiau finansinis rezervas suteikia tai, ko negali pasiūlyti jokia paskola – galimybę išvengti papildomų išlaidų. Net ir kelių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupos leidžia netikėtus pirkinius ar remontą finansuoti savo lėšomis, todėl ilgainiui sutaupoma ne tik pinigų, bet ir patiriama mažiau streso“, – teigia R. Mylė.
Svarbu nepakenkti kitiems tikslams
Žinovė taip pat ragina įvertinti, kaip naujas finansinis įsipareigojimas paveiks kitus asmeninius planus. Net ir nedidelė paskola gali sumažinti galimybes taupyti, investuoti ar kaupti rezervą ateičiai.
„Prieš skolinantis verta savęs paklausti ne tik ar galiu grąžinti paskolą, bet ir ko dėl jos teks atsisakyti. Jei paskolos įmokos reiškia, kad kuriam laikui sustos kaupimas būstui, atostogoms ar finansiniam rezervui, tikroji tokio sprendimo kaina gali būti didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – sako R. Mylė.
Anot jos, atsakingas skolinimasis prasideda ne nuo paraiškos pildymo, o nuo kelių minučių, skirtų alternatyvų palyginimui ir savo finansinės situacijos įvertinimui.
„Nedidelė paskolos suma neturėtų klaidinti. Kiekvienas finansinis įsipareigojimas vertas tokio pat dėmesio kaip ir didesni sprendimai. Kuo daugiau informacijos įvertinsite prieš skolindamiesi, tuo mažesnė tikimybė, kad už skubotą sprendimą teks permokėti“, – atkreipia dėmesį žinovė.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
