Kaip keičiasi poreikiai greitoms paskoloms?

Lietuvoje greitomis paskolomis esame linkę vadinti bet kokias paskolas, kurias suteikia vadinamosios greitųjų kreditų bendrovės. Tačiau tai nėra tiesa: greitos paskolos turi savo apibrėžimą. Jais yra laikomos visos paskolos, kurios yra išduodamos trumpajam laikotarpiui ir neviršija 290 eurų sumos.

Prasidėjus greitųjų paskolų bumui, tokio tipo kreditai sudarė labai reikšmingą visų nebankinio sektoriaus išduodamų paskolų dalį. Tačiau augant žmonių pajamoms bei gerėjant bendrai šalies ūkio būklei, žmonių poreikiai ir galimybės leido vidutinei išduodamų paskolų sumai augti, o greitųjų paskolų daliai bendrame nebankinio sektoriaus skolinimo kontekste – mažėti. Šiandien ši dalis siekia vos tris procentus: absoliuti dauguma nebankinių finansinių institucijų išduodamų paskolų viršija šią sumą. Todėl būtų galima teigti, kad apskritai greitos paskolos žmonėms nebėra patrauklios, o jų vieta užima kur kas vertingesni vartojimo kreditai, kuriuos išduoda tos pačios institucijos.

Šių pokyčių reikšmingumą puikiai atspindi vidutinio kredito vertė, kuri šiuo metu viršija 1100 eurų, kai tuo tarpu vos prieš tris metus ji tesiekė 600 eurų. Vidutinė kredito trukmė taip pat augo, bet ne taip sparčiai – šiandien vidutinio vartojimo kredito sutartis yra pasirašoma beveik dviem metams. Nesikeičiant šalies ūkio augimo tendencijoms, tendencijos neturėtų keistis ir kalbant apie greitas paskolas: pastarųjų turėtų mažėti, o ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditų poreikis ir toliau turėtų augti.

Jei greitos paskolos įprastai yra naudojamos „užkamšyti skylėms“, kurios atsiranda laukiant algos, tai vartojimo kreditų paskirtis ir panaudojimas yra kitoks. Pastarieji yra paskiriami didesnės vertės pirkinių įsigijimui, būsto remontui ar buitinės technikos pirkimui. Augant šalies ūkiui ir disponuojamoms pajamoms vis daugiau žmonių ryžtasi skolintis atostogoms ir kelionėms. Taip pat nereikėtų atmesti gerėjančio žmonių finansinio planavimo ar atsakingesnio požiūrio į finansus. Būtent greitos paskolos dažniausiai yra siejamos su prastu pinigų valdymu.

Gerėjanti šalies ūkio padėtis, augančios disponuojamos pajamos bei didėjantis žmonių pasitikėjimas atsispindi ir bendrame išduotų kreditų kiekyje. Jis per pastaruosius tris metus išaugo kone dvigubai, nepaisant to, kad bendras kredito sutartis sudariusių asmenų skaičius per šį laikotarpį net sumažėjo.

Nesikeičiant šalies ūkio padėčiai, neturėtų keistis ir šios tendencijos. Tačiau nereikėtų pamiršti ir šalies ūkio augimo sulėtėjimo ar net krizės tikimybės. Nors ateinančiais metais ekonomistai pastarosios nežada, pasaulinis ekonomikos sulėtėjimas yra numatomas jau 2019-aisiais. Jei šis sulėtėjimas smarkiai paveiks Lietuvą, tuomet galime tikėtis ir minimalių korekcijų nebankiniame sektoriuje: konkrečiau, turėtume tikėtis kiek didesnio poreikio greitoms paskoloms.