Sekmadienis, 30 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas

www.voruta.lt, www.alkas.lt
2025-01-14 08:00:00
250
PERŽIŪROS
0
Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas

Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Rusijos imperijos laikais gyvavo toks kaunietiškas anekdotas, kad Aleksoto tiltas, kuriuo iš Kauno buvo galima nueit į Užnemunę, buvo pats ilgiausias pasaulyje ir kelionė juo trunka dvi savaites.

Taip buvo todėl, kad šiapus Nemuno galiojo stačiatikių Julijaus kalendorius, o kitame krante – katalikiškas Grigaliaus kalendorius. Skirtumas tarp dviejų kalendorių sudarė trylika dienų.

Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijos kariai buvo pasistatę medinį tiltą, kurį traukdamiesi sudegino. Miestą užėmę vokiečiai pastatė naują pontoninį, o vietoj rusų sudeginto – naują medinį sąraminį trijų dalių tiltą, kurio dalis atsidarydavo. Būtent šis tiltas jungė Nemuno krantus iki 1930 m.

Rimtai sprendžiant susisiekimo problemą, 1926 m. buvo paskelbtos tarptautinės varžytuvės naujam tiltui. Iš dešimties projektų buvo išsirinktas, kaip atrodytų, tinkamiausias. Tačiau 448 m ilgio tilto su viadukais, estakada ir šaligatviais statyba pasirodė esanti per brangi.

Vėliau šalia Vytauto bažnyčios nuspręsta tiesti naują tiltą, beveik perpus trumpesnį. Naujasis tiltas turėjo būti 252 metrų ilgio ir su elektros varikliais pakeliama vidurine dalimi, pro kurią galėtų praplaukti laivai.

Jį projektavo ir statė danų inžinieriaus Knud Højgaard (1878–1968) kompanija „Højgaard & Schultz A/S“. Statyba Lietuvos valstybei kainavo 3 610 600 litų. Palyginimui, puikusis Lietuvos banko pastatas Kaune kainavo apie 6 400 000 litų, o Prisikėlimo bažnyčios statybai iki 1940 m. sausio 4 d. išleista 878 470 litų

1930 m. Kauno burmistras Jonas Vileišis (1872–1942) pasiūlė naująjį tiltą pavadinti Vytauto Didžiojo vardu. Po dviejų dienų, sausio 11-osios popietę, 15 valandą, įvyko didysis tilto atidarymas ir garsusis Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) tiltą pašventino. Sausio 13-osios „Lietuvos Aide“ apie atidarymą buvo rašoma:

„Pereitas šeštadienis pasitaikė visai smagi ir lengva viduržiemio diena. Tai nėra reta žiema, kad šiuo metu Nemunas ties Kaunu nėra užšalęs. Tik visai skystas ižas sau ritasi į vakarus.

Paprastai šiuo metu visas Nemunas jau būdavo veikusiu tik tam tikrą metų laiką, nors ir nelabai patikimu, bet užtat ne žmonių rankomis statytu tiltu nutiestas. Todėl užvakar atidarant naują tiltą – nuolatinį – nevienam atėjo į galvą mintis: tikrai, jis be galo reikalingas! <…>

Dar prieš 15-tą valandą pradėjo prie naujojo tilto kviestieji susivažiuoti.

Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Privažiavo tų prašmatnių kviestųjų tikrai daug

Vargu ir prie geriausių norų daugiau būtų buvę galima pakviesti. O vis dėlto buvo matyt geroki būriai, kurie bent iš tolo norėjo šio naujausio ir prašmatniausio Kauno tilto krikštynas pamatyti.

Kam gi tektų garbė Vytauto Didžiojo tiltą krikštyti, jei ne senam Vytauto dvasios gerbėjui, jo vardo bažnyčios, čia pat esančios, rektoriui ir mūsų tautos atgimimo karštam veteranui Kan. J. Tumui? Baltaplaukis kanauninkas ateina iš savo Vytauto bažnyčios iškilmei pasirengęs.

Susirinkus gausingiems svečiams ir ministerių kabineto nariams, pasigirdo Respublikos Prezidento sutikimo maršas. Generolo Kubiliūnas lydimas, mūsų Valstybės aukščiausias viršininkas ponas Smetona asmeniškai atvyko į iškilmę, kuri tuojau ir prasidėjo.“

Po garbių svečių sveikinimo kalbų ir atidarę tiltą, „svečiai užvažiavo miesto rotušę, kur susisiekimo ministeris ponas Vytautas Vileišis gausingai atsilankiusius prie tilto, kiek sušalusius, pavaišino arbata.

Šią arbatą savo atsilankymu pagerbė Respublikos Prezidentas ponas Antanas Smetona, ministeris pirmininkas Juozas Tūbelis, ministerių kabineto nariai. Priėmime, be aukštų valdininkų, gausingai dalyvavo ir šiaip visuomenės veikėjų bei spaudos atstovų.“

Miestiečiams svarbus ir vienu iš senojo Kauno simbolių tapęs tiltas didžiojo kunigaikščio vardu vadintas iki 1940 m. rugsėjo 3 d. Sovietizuojamoje Lietuvoje naikinant ir iš viešojo gyvenimo trinant laisvos valstybės atmintį, jis buvo pervadintas Aleksoto tiltu.

Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Tolesnė tilto istorija kauniečiams yra gerai žinoma

1941 m. birželio 24 d. tiltas buvo sovietų karių užminuotas, o 26-ąją, traukiantis jų pačių ir buvo susprogintas. Sprogo kartu su besitraukiančiais kariais, technika, žirgais, Nemunu plaukė lavonai.

Kauną užimantys vokiečiai po poros dienų atplukdė savo pontoninį tiltą, jį sujungė ir iš Aleksoto persikėlė į miestą. Per mažiau nei metus atstatė susprogdintą tiltą, kurį patys traukdamiesi sunaikino 1944 m. rugpjūtį.

Vėl Lietuvą užėmę sovietai atstatė laikiną medinį tiltą, kurį 1946 m. nunešė potvynis. Porą metų kauniečiai per Nemuną kėlėsi valtimis ir tik 1948 m. Kaune kalinti vokiečių karo belaisviai pastatė dabartinį tiltą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Vytauto Didžiojo tilto vaizdai 1930–1941 metais.

Parengta pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Skirius. Prieš 65 metus įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė vis dar atlieka svarbų vaidmenį
  2. Prieš 90 metų atidengtas Vinco Kudirkos paminklas, į skolas įklampinęs skulptorių Vincą Grybą
  3. R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai
  4. Ukmergėje – viešas Lietuvos partizano Juozo Krikštaponio gyvenimo aptarimas
  5. Lietuvos universitetui 100-to metų sukaktis
  6. Pažymėtas Lietuvai pagražinti draugijos 100-metis
  7. Paminėtos pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos 147-osios gimimo metinės
  8. Šokių spektaklyje šiuolaikiniai „Dėdžių ir dėdienių“ veidai
  9. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos pažymi savo įkūrimo 100-metį
  10. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius
  11. Aktorei O. Dautartaitei įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
  12. Pasirodė naujas Juozo Tumo-Vaižganto raštų 25-sis tomas
  13. Kviečia kalbos forumas „Kieno rankose lietuvių kalbos kūryba?“
  14. Petro Klimo atminimas Kaune
  15. Skautai prašo grąžinti istorinį skautų įkūrėjo gatvės pavadinimą Palangoje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Vanduo, kranas, čiaupas
Lietuvoje

Klaipėdos rajono gyventojams popierines sąskaitas už vandenį keičia kliento kortelė

2026 08 29
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas
Kultūra

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Vaistinė, vaistai
Lietuvoje

Likusiems be elektros – gyventojams galimybė iš naujo gauti šaltai laikomus vaistus

2026 08 28
Pietrytinis aplinkkelis
Lietuvoje

Prieš Rugsėjo 1-ąją – baigiami darbai pagrindinėse Kauno gatvėse

2026 08 28
Kanceliarinės prekės
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsakingai rinktis ir naudoti kanceliarines prekes

2026 08 28
Audra
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: reikėtų stiprinti pasirengimą ekstremalioms padėtims

2026 08 28
Automobilių statymas
Lietuvoje

Panevėžyje įvedamas naujas bilietas visoms mokamoms automobilių stovėjimo vietoms

2026 08 28
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Prasideda darbai – į Rūdninkų poligoną vedantis kelias pertiesiamas iš naujo

2026 08 28
Pakrantės parkas | A. Pelakausko nuotr.
Lietuvoje

Danės krantinė Klaipėdoje įkurtas Pakrantės parkas

2026 08 28
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Prieš mokslo metus pakoreguotos kai kurių dalykų ugdymo programos

2026 08 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Algirdas Kancleris apie Alkui reikia Jūsų paramos (video)
  • Kevin Stocklin apie K. K. Urba. Baltų civilizacijos pabaiga!?
  • P.Skutas apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • Mohammad Marandi apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugpjūčio 30-osios horoskopas: ryžto netrūks, tačiau skubėti neverta
  • Siuntimas pas gydytoją specialistą: kas ir kada jį išrašo?
  • Vairuotojų įpročiai keičiasi: mechaninė pavarų dėžė jau užleidžia vietą automatinei
  • Vaiko sveikatos patikrinimas nėra tik formalumas

Kiti Straipsniai

Sveikata

Siuntimas pas gydytoją specialistą: kas ir kada jį išrašo?

2026 08 29
Automobilis

Vairuotojų įpročiai keičiasi: mechaninė pavarų dėžė jau užleidžia vietą automatinei

2026 08 29
Maistas, maisto ruošimas

Mažiau švaistymo virtuvėje: 5 kūrybiškos vakarienės idėjos iš likusio maisto

2026 08 29
Piniginė, pinigai

Studento pinigai: kaip pasiruošti gyvenimui kitame mieste?

2026 08 29
„Gimtoji kalba“

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Rimantas Dagys

R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medalis

NŽT kviečia teikti nusipelniusius asmenis M. Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui gauti

2026 08 28
Socialinė paroda „(Ne)vaikiški dalykai“

Vilniaus geležinkelio stotyje – socialinė paroda „(Ne)vaikiški dalykai“: už paprastų daiktų slypi tikros vaikų istorijos

2026 08 28
Artūro Pozdniakovo muzikinis filmas „Kažkas atsitiko“ (1986)

Restauruota lietuviška kino klasika – daugiau nei 40-yje šalies vietų

2026 08 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Algirdas Kancleris apie Alkui reikia Jūsų paramos (video)
  • Kevin Stocklin apie K. K. Urba. Baltų civilizacijos pabaiga!?
  • P.Skutas apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • Mohammad Marandi apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • P.Skutas apie R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti
Kitas straipsnis
Palangos kurorto muziejus kviečia dalyvauti poezijos varžytuvėse

Palangos kurorto muziejus kviečia dalyvauti poezijos varžytuvėse

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai