Birželio 25 d. Kaune vyko Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio sukakties minėjimas. Minėjimas prasidėjo Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun., teol. lic. Gintaras Petronis kartu su Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonu kun. dr. Sauliumi Pauliumi Bytautu OFM.
Šventinį renginį vedė aktorius Petras Venslovas pristatydamas savo meninį prologą bei koncertinės įstaigos “Kauno santaka” muzikos ansamblio “Ainiai”, koncertą.
Minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas prof. Valdas Rakutis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos Krašto apsaugos ministro patarėja Kamilė Šeraitė, buvęs Seimo narys Povilas Urbšys, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen (Caspersen) kiti svečiai.
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė sveikindama minėjimo dalyvius priminė, kad Vaižgantas buvo ne tik vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas, o Lietuvai pagražinti draugijos nariai Perpetua Dumšienė ir Alfas Pakėnas yra Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatai.
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis skaitė pranešimą apie organizacijos raidos ir veiklos pagrindinius bruožus 1921-2021metais.
Architektas-dailininkas, kultūros paveldo vertybių ekspertas Jonas Lukšė pristatė Kauno medžių, – gamtos paminklų piešinių parodą, skirtą paminėti Lietuvai pagražinti draugijos 100-metį.
Lietuvai pagražinti draugijos veikliausiems nariams ir rėmėjams buvo įteiktas atminimo medalis LIETUVAI PAGRĄŽINTI DRAUGIJAI-100.
Po to renginio dalyviai pagerbė Vytauto Didžiojo ir kun. Juozo Tumo-Vaižganto atminimą prie jų paminklų bei Kauno Ąžuolyne pasodino ąžuoliukus.
2021-ieji yra paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais.
Lietuvai pagražinti draugija, 1921 m. įkurta prof. Povilo Matulionio, kun. Juozo Tumo-Vaižganto, prof. Tado Ivanausko, Stasio Šilingo, prof. Liudo Vailionio iniciatyva, veikė iki 1940-ųjų. Kasmet skelbė medelių sodinimo dienas. Vėliau rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas. 1925 m. buvo sudaryti gamtos ir paminklų apsaugos komitetai. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje bei dr. J. Basanavičiaus parkas Kaune.
Draugijos veikla buvo atkurta 1995 m. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 60 draugijos skyrių, vienijančių daugiau kaip 4 tūkst. narių.
Lietuvai pagražinti draugijos šių metų minėjimo plane – konferencijos, kultūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai, kurie vyks daugelyje Lietuvos regionų, taip pat ir draugijos steigėjų bei aktyvių bendradarbių gimtinėse ir kitose vietose. Visoje Lietuvoje numatytos miškų sodinimo ir aplinkos tvarkymo akcijos, talkos, ekskursijos, konkursai ir kiti renginiai, skirti geriau pažinti šalies kraštovaizdį, istorinius ir kultūros paminklus, atkreipti dėmesį į aplinkosaugos, krašto tvarkymo, ekologijos bei kitus krašto gerovei svarbius klausimus.
Šiemet Lietuvai pagražinti draugijos 100 metų sukakčiai paminėti bus skirta ir tautos vienijimo sąšauka „Piliakalnių šviesa“, kuri vyks Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
