Pirmadienis, 2 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Daubaraitė. Vilnius mūsų, o lietuvių kalba?

Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt, www.alkas.lt
2024-11-09 08:00:00
272
PERŽIŪROS
12
S. Daubaraitė. Vilnius mūsų, o lietuvių kalba?

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva ir „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė | S. Daubaraitės nuotr.

Tai įvyko prieš 85 metus, pasirašius 1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai sugrąžinimo ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį.

Kaip rodo laikas ir dokumentai, tai buvo padaryta ne iš gero gyvenimo. Vokietija prieš tai jau buvo pasiūliusi mūsų valstybei su vokiečiais jėga atsiimti lenkų okupuotą Lietuvos teritoriją ir Vilnių.

Lietuva to nepadarė. Didelė dalis Lietuvos žmonių liko nepatenkinti, nes 20 metų buvo kartojama, kad „mes be Vilniaus nenurimsim“.

Kaip teigia mokslininkai, nepritarimas vokiečių siūlymui buvo viena iš priežasčių, kodėl mes patekom į SSRS įtakos sferą.

Pasirašius sutartį, mūsų valstybė turėjo leisti „raudoniesiems“ įkurti karines bazes.

Tiesa, dokumente sakoma, jog „SSRS suteikiama teisė savo lėšomis laikyti bendru susitarimu nustatytose Lietuvos Respublikos vietovėse griežtai aprėžtą Sovietų sausumos ir orinių ginkluotų pajėgų kiekį.

Šiam tikslui reikalingi sklypai ir pastatai Lietuvos Vyriausybės bus teikiami nuomos teisėmis prieinama kaina.

Šios sutarties Įgyvendinimas jokiu būdu neturi paliesti Susitariančių Šalių suverenių teisių, ypač jų valstybinės santvarkos, ekonominės ir socialinės sistemos, karinių priemonių ir bendrai nesikišimo į vidaus reikalus dėsnio“.

Kaip žinia, vėliau SSRS sulaužė 1920 Lietuvos – Sovietų Rusijos taikos sutartį, 1926  Lietuvos nepuolimo ir neutraliteto sutartį (1936 pratęsta iki 1944), 1939 Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį.

Lenkija jau buvo užpulta vokiečių. O po kelių dienų ją puolė ir sovietų armija. Taip buvo vykdomas slaptasis Ribentropo – Molotovo paktas.

Taigi, po 1939 m. spalio 10 d. sutarties Lietuvos sostinė Vilnius ir dalis aplinkinių žemių buvo atgautos. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.

Apie šiuos įvykius buvo kalbama „Vilnijos“ draugijos narių ir Vilniaus sąjūdžio susirinkime, skirtame Vilniaus grąžinimo 85-osioms metinėms paminėti.

Lenkų 20-ies metų valdymas nepraėjo be pėdsakų čia gyvenusiems lietuviams. Tai buvo represyvus valdymas, atviras lietuvybės naikinimas.

Buvo uždarinėjamos mokyklos, lietuviška spauda, naikinamos visuomeninės organizacijos, žmonės baudžiami piniginėmis baudomis, sodinami į kalėjimą, lietuvių kunigai tremiami iš lietuviškų bažnyčių.

Spaudoje buvo draudžiama net minėti Nepriklausomą Lietuvą. Panašiai, kaip dabar Putinas draudžia minėti karą Ukrainoje, pavadindamas  jį specialiąja operacija.

Krikštijant vaikus, buvo draudžiama duoti jiems lietuviškus vardus, o pavardės buvo lenkinamos, kaip ir vietovardžiai (kaimai, gatvės ir  t.t.)

Ne ką mažiau lietuviai buvo engiami ir ekonomiškai. Vilniaus krašto žemę dosniai dalijo atvykėliams lenkams. 1940 metais Vilniaus krašto teritorijoje buvo 99,2 tūkst. atvykėlių iš Lenkijos.

Šį sunkmetį Vilniaus kraštui, paremtą faktais, dokumentais liudija šiemet išleista penkiatomė istoriko Kazio Misiaus  „Vilniaus golgota“.

Garbaus amžiaus vilnietė Birutė Žemaitienė prisiminė lenkų valdžios  daromas skriaudas jos tėvams ir kaip džiaugėsi atgavus Vilnių. „Mes vaikai šokome ir dainavome.

Lietuviu kalba | satrijosklubas.lt nuotr.
Lietuviu kalba | satrijosklubas.lt nuotr.

Tai buvo neišsakomas džiaugsmas, o dabar krenta ašaros, kai taip darkoma kalba, už kurią taip kentėjo mūsų tėvai, Vilniaus šviesuoliai.

Nejau mūsų žemė nebegimdo savo Tėvynės,  savo kalbos mylinčių žmonių. Moterys gėdijasi lietuviškos pavardės…“.

Šio minėjimo dalyviai išreiškė nuomonę, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir jau praėjus 30 – čiai metų, lietuvių švietimo problema, ypač Vilniaus rajone, tebėra apverktina.

5 tūkstančiai vaikų kasdien vyksta į Vilniaus lietuviškas mokyklas. Trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Vilniaus rajono gyventojai supranta tai kaip savo vaikų teisių pažeidimą ir užslėptą minėto rajono boikotą, Vilniaus rajono valdžiai teisinantis, kad rajonas skiria tiek pinigų švietimui, kiek turi.

Bet ekonominė analizė rodo ką kitą. Net nenaudojami ar pustuščiai pastatai neatiduodami švietimui pritaikyti.

Pasirodo, mūsų vyriausybė negali paveikti Vilniaus rajono savivaldybės, kad būtų prieinamas vaikų švietimas valstybine lietuvių kalba, kad jie galėtų lankyti lietuviškas mokyklas.

Jei sumanytumėte leisti atžalą į lenkišką mokyklą – vietų jose visada yra…

Dar likęs pusiau išsigelbėjimas, užtikrinantis kai kuriems vaikams teisę į ugdymą valstybine kalba – minimalų lietuviškų mokyklų tinklą – tai mokyklos ir ugdymo įstaigos, įsteigtos ir paliktos LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldume.

Daug dėmesio šiame renginyje buvo skirta lietuvių kalbos raidyno išsaugojimui ir kalbos puoselėjimui, tiksliau – išsaugojimui.

Keista kalbėti apie kalbos saugojimą, kai šalis nėra užgrobta, okupuota, aneksuota. Ir vieno garso pakeitimas griauna visą kalbos sistemą.

Šį klausimą plačiai apžvalgė „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė.

Buvo kalbėta apie buldozeriniu būdu stumiamą Tautinių mažumų įstatymą, kuriame yra daug neišsiaiškintų apibrėžimų, pasižadėjimų, kurių pati valstybė negalės įgyvendinti, daugybė perteklinių nuostatų.

Tokiam dokumentui nepritarė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jie išėjo iš salės. Bet dabar šio įstatymo svarstymas įtrauktas į lapkričio 7 dienos dienotvarkę.

Nijolės Balčiūnienės nuomone, pirmiausiai turėtų būti priimtas Lietuvių kalbos įstatymas, kuris taip pat rengiamas.

Dvidešimt metų buvo ruoštasi draskyti mūsų raidyną ir jį sudraskė ne kelis atstovus turinti LR Seime V. Tomaševskio partija, bet deklaruojantys esą Lietuvos gynėjai – valdančioji dauguma, nors į juos buvo kreiptasi ne kartą.

Nieko jiems nereiškė nei LR Konstitucinio teismo išaiškinimai,  nei kalbos mokslų daktarų  nuomonė ir moksliniai tyrimai.

Rengiant Tautinių mažumų įstatymą dabar yra aktyviai įsijungusi naujai užgimusi Europos lenkų draugijos unijų organizacija.

Jeigu buvusi valdančioji dauguma nebūtų tiek laiko per ketverius metus gaišusi lietuvių kalbos draskymui ir LGTB  klausimams, būtų galėjusi priimti mokesčių pertvarkos ir kitus įstatymus, ir nebūtų prarasti milijonai ES Lietuvai skiriamų pinigų.

Dar buvo kalbama apie moterų pavardžių rašybos įstatymo projektą.

Tai tęsinys mūsų kultūros, savitumo, vertybių, prie kurių kūrimo nė vienas iš balsavusiųjų ir balsuojančiųjų nėra prisidėjęs. Bet griovimo, naikinimo meistrai – akivaizdūs.

Kad žaidžiama su praėjusio laiko degtukais, rodo prieš rinkimus rašytos Viktoro Jusel ir Tadeušo Andžejevskio rašliavos.

Nepaisant Seimo etikos komisijos įspėjimo, tos rašliavos buvo išspausdinta ir išplatinta per 80 tūkstančių egzempliorių.

O pastarasis yra LR Seimo narės Ritos Tamašunienės padėjėjas ir iš valstybės gauna atlyginimą. Lygia greta buvo panoręs patapti ir LR Seimo nariu.

Kaip matome, senos žaizdos padarytos kitų dar neužgijusios, bet mūsų Lietuvos kūne, kalbos kūne, jau pjaustomos naujos.

„Vilnijos“ draugijos atstovai kaip padėkos, atminimo ir pagarbos ženklo išvyko į Rasų kapines padėti gėlių Vilniaus gynėjams, kritusiems nuo lenkų rankų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  2. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  3. M. Kundrotas. Kam mums lietuvių kalba?
  4. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
  5. R. Baranauskas. Kam naudinga sunaikinti lietuvių kalbą ir raštiją?
  6. A. Kavaliauskas. Lietuvių kalba: siūlymas siūlymui nelygu
  7. A. Laučienė. Ar tikrai nesvarbu, kad lietuvių kalba – gražiausia pasaulyje?
  8. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  9. R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi
  10. V. Radžvilas. Apie kalbą naikinančius nelietuvius ir raudonuosius lietuvių šaulius
  11. Vydūnas. Lietuvių kalba
  12. Vydūnas. Lietuvių kalba
  13. Apie lietuvių kalbą „vėl ir vėl, ir vėl ne sykį“ (II)
  14. Apie lietuvių kalbą „vėl ir vėl, ir vėl ne sykį“ (IV)
  15. Kai trąšos tampa svarbesnės už lietuvių kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Gerb. S. Daubaraite, žaisti su praėjusio laiko rašliavomis leidžia Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio pagalbos sutartis. Dabar, kadangi esame NATO gynybinio bloko apsaugoje, ši sutartis yra perteklinė ir naujai išrinkta mūsų valdžia turi ją denonsuoti.

    Atsakyti
    • Tamsumos netoli? says:
      1 metai ago

      Kas gali paneigti, kad valdžioje esant socialdemokratams( sprendžiant iš jų balsavimų ir 2018 m. parengto Taut. mažumų įstatymo projekto) galimai bus įteisinti vietovių ir gatvių pavadinimai, ir nevalstybinių kalbų vartojimas valstybinėse įstaigose ne tik pietryčių Lietuvoje, bet ir Vilniuje, Klaipėdoje ar Visagine? Skaičiau, kad Socialdemokratai, Skvernelio demokratai, Žemaitaičio Nemuno Aušra , Karbauskio valstiečiai kartu su Tomaševskio partija antrame Seimo rinkimų ture Vilniaus rajono Riešės aplinkėje rėmė Tomaševskio partijos kandidatą W.Urbaną prieš konservatorę V.Ulbinaitę.

      Atsakyti
  2. Mikabalis says:
    1 metai ago

    Iš tikrųjų tas lietuvių tenkinimasis pabėdavojimu rašiniais būdas, einantis iš lenkiškos ir rusiškos priespaudos laikų, tęsiasi. Viena vertus, apskritai, jis kaip būdas jau yra atgyvenęs, kita imant, esame laisvi demokratinės šalies žmonės. Taigi tokiu atveju mūsų pareiga ne valdžios malonės prašyti bėdavonėmis ar apeliavimais gailesčio į Dievą, o patys turime imtis atitinkamų veiksmų. Štai yra “Vilnijos” draugija, tačiau, jeigu šioks toks jos balselis dar girdisi, tai apie veiksmus – jokio. Taigi, ar nederėtų “Vilnijos” draugiją reorganizuoti į partiją, juolab, kad partijoms vadinamos “Vilnijos” politiniai klausimai deramai nerūpi.
    Antai, politiškai veikia “Vieningas Kaunas” sambūris, LLRA su KŠS, girdisi ir apie “Žemaičių partijos” radimąsi, taigi kodėl nesiorentavus į politinės veiklos jėgą ir “Vilnijos” draugijai. Akivaizdu, kad teisiškai nelietuviškos padėties laikymąsi jau 30 metų vadinamojoje Vilnijoje sąlygoja būtent 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartis. Joje, sakyčiau, yra fiksuotas šiuolaikinis žečpospolitinis Lenkijos ir Lietuvos bendrumas. Sutartis yra terminuota. Taigi vien reikalavimas jos besibaigiančio termino nepratęsti yra didžiulės reikšmės lietuvybės gyvavimo klausimas. Laikas vien dėl jo “Vilnijai” su “Rytu” atsibusti… Pats laikas tam.

    Atsakyti
  3. Jonas says:
    1 metai ago

    Labai teisingas straipsnis, pasakojantis apie valstybės 30 metų besitęsiantį griovimą švietimo, kalbos, kultūros srityse. Bet toks pat griovimas vyko ir promonės, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, socialinėje bei kitose srityse. Straipsnyje teisingai įvertinti ir istoriniai įvykiai. Tačiau straipsnyje neaptarta šių valstybės griovimo organizatorių ir vykdytoj bei proceso, kaip tai vyko. Vykdytojus nesunku numatyti, nes visas šis griovimas nevyko savaime ir savieigos būdu. Viskas vyko priimant įstatymus, nutarimus, potvarkius:demokratiškai ir organizuotai. Mano manymu tokią veiklą, valstybės griovimą savų jėgomis, Rusijoje buvo nuspręsta vykdyti po to, kai 1991 m. sausio 13 . kruvinąjį perversmą nepavyko pilnai užbaigti. Kai tos nakties rusiškojo nacizmo žudynės demokratinio pasaulio pastangomis buvo sustabdytos. Žinomi kruvini įvykiai, vykę truputį anksčiau Vid. Azijos valstybėse, Baku, Tbilisyje. Ten protestai buvo jėga nuslopinti. Lietuvą teko palikti nepabaigtą.Bet ją dabaigė pasinaudoję Sąjūdžiu. Sąjūdis turėjo begalinį pasitikėjimą jo veiksmais, jo vykdoma bet kokia politika bei bet kokiais sprendimais. Tereikėjo Sąjūdžiui paskirti vadovauti žmones, kurie jį vairuotų norime linkme. Tapus Sąjūdžiui partija ir svarbiausia Lietuvos politine bei valdžios jėga, siekti atitinkamų tikslų tapo visiškai paprasta. Reikėjo daugiau nei 30 metų praregėti. Bet praregėjo dar ne visi.

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    > Mikabalis 15 val ago
    Manau, gerb. Mikabali, jog “Vilnija” ir pačiame Vilniuje aptariamu klausimu galėtų pasidarbuoti. Mat, Klaipėdos universiteto leidyklos 2023 m. gruodžio mėnesį išleistos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 22 puslapyje parodyta, jog Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. laiku. Knygos 29 puslapyje taip pat parašyta, jog Vilnių įkūrė dzūkai. Šią datą prie LDK Gedimino paminklo, padedant architektams, gerb. Merui bei miesto savivaldybei, meniškai galima būtų išgraviruoti Katedros aikštėje per keletą mėnesių. Elektroniniai laiškai meniniam datos 7.275 m. pr. Kr. graviravimo padarymui yra išsiųsti gerb.VGTU Rektoriui bei Užupio Respublikos Prezidentui, reziduojančiam Vilniuje. “Mes be Vilniaus nenurimsim!” – sakė man tėvas Henrikas. Tą patį sakau ir aš, jo sūnus RImgaudas. Dėkoju.

    Pastaba: dviejų dalių (ofsetas 96 psl. + atmintukas su USB raktu 187 p.) knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” galima įsigyti intern. adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Kaina su pristatymu į artimiausią paštomatą per 48 val. yra 24,99 Eu. Dėkoju.

    Atsakyti
  5. Mikabalis says:
    1 metai ago

    Taip, – tauta 20 metų skandavo: “Mes be Vilniaus nenurimsim”, o Prezidentas Smetona dėl to pabrėždavo, kad jis už lietuvišką Lietuvą, atseit, Vilnius nėra Lietuva. Beigi dar ir, Lietuvai jį atgavus 1939 m. spalį, jis kaip Prezidentas į sostinę iš Kauno su valstybės valdžia nesikėlė. Šio Smetonos palikto nelietuviško (prolenkiško) strateginio principo Vilniaus atžvilgiu jau 30 metų daugmaž laikosi ir dabartinės Lietuvos valdžios. Vien apleisto miesto išvaizda tai byloja. Tad vien nešiotis širdyje – “Mes be Vilniaus nenurimsim” ar bėdavoti dėl mokyklų lietuvių kalba stokos krašte ir t.t. nepakanka. Be to, demokratinėje šalyje, apskritai, nėra ir tokios institucijos, kurios pareiga būtų tai išgirsti. Visi rašiniai laikomi tik nuomonėmis, į kurias nori reaguoji, nori ne. Taigi Vilnių turime, o politinės jėgos, siekiančios jį tinkamai lietuviškai valdyti, kaip nėra, taip nėra. Tad nerimti visoje Lietuvoje šiandien turėtume dėl to, kad neturime politinės jėgos, kurios programoje būtų “Vilnijos” krašto lietuvybės, gyvenimo plačiąja prasme reikalai.

    Atsakyti
    • Mikabaliui says:
      1 metai ago

      Pamiršote, kad Antanas Smetona buvo 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Vilniaus Didžiojo Seimo (1905m.) prezidiumo narys.

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        1 metai ago

        Manau, kad apie A.Smetoną viską pasako faktas, jog 1920 metais Tauta demokratiniuose rinkimuose jo į Steigiamąjį Seimą neišrinko bei kad išrinktasis Seimas jo Prezidento pareigų kaip jau esančia valstybės institucija nepatvirtino, bet ją įsteigė kaip naują. Be to, čia dar primintinas, kaip galimo nepasitikėjimo A. Smetona faktas, ir tai, kad Tautos Tarybos buvo pareikalauta, jog 1918 m. vasario 16-osios posėdžiui A.Smetona nepirmininkautų – nuo pirmininkavimo nusišalintų.

        Atsakyti
      • Mikabalis says:
        1 metai ago

        Mikabalis
        Your comment is awaiting moderation
        1 sekundė ago
        Manau, kad apie A.Smetoną viską pasako faktas, jog 1920 metais Tauta demokratiniuose rinkimuose jo į Steigiamąjį Seimą neišrinko bei kad išrinktasis Seimas jo Prezidento pareigų kaip jau esančia valstybės institucija nepatvirtino, bet ją įsteigė kaip naują. Be to, čia dar primintinas, kaip galimo nepasitikėjimo A. Smetona faktas, ir tai, kad Tautos Tarybos buvo pareikalauta, jog 1918 m. vasario 16-osios posėdžiui A.Smetona nepirmininkautų – nuo pirmininkavimo nusišalintų.

        Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Nenusiminkite, gerb, Mikabali, nes šių dienų būsimas Premjeras Skvernelis nors ir mėgsta klausytis lenkiškų radijų arba žiūrėti Lenkijos TV laidas, pakvies “Smetoną”, baigusį mokslus Vest Pointo Karo akademijoj Amerikoje Giedrimą Jeglinską kandidatuotis vėl į mūsų šalies Prezidentus, ir jis, kartu su Užupio Respublikos Prezidentu, reziduojančiu tuo tarpu už upės, uždarys lenkams duris į Vilniaus miesto centrą amžiams. Prosit!

    Atsakyti
    • Mikabalis says:
      1 metai ago

      Manau, kad tai gali būti Skvernelio tikras lenkiškasis Smetona (be kabučių)…

      Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    “Na, o toliau?”, – paklaustų Klaustukas. Toliau Rusija Iranui užimti neleistų save daugiau kaip iki Uralo, Himalajuose pasirodytų Sniego žmogaus pėdos, Briuselis persikeltų gyvent į geografinį Europos centrą VIlniuje, Kauno vyrų choras sugiedotų giesmę “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt”, skraidanti lėkštė vėl pasirodytų viršum Šatrijos kalno, sulaukę Kalėdų pasipoteriautume, pripažindami 10 Vienatinio Dievo įsakymų galią ir ramiai lauktume naujo ledynmečio šalčio senutės Europos vidaus kuluaruose. Taškas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pagalba gyvūnams
Gamta ir žmogus

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje

2026 03 02
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Įspėjama saugotis paieškos sistemose rodomų nuorodų

2026 03 02
Policija
Lietuvoje

Kovas keliuose – sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo

2026 03 02
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį skrydžių iš Lietuvos

2026 03 02
Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“
Gamta ir ekologija

Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“

2026 03 02
Lietuvos etnografijos muziejus
Lietuvoje

Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse – žingsnis į naujovišką muziejinių vertybių saugyklą

2026 03 02
Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su Latvijos vadovu aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose

2026 03 01
Lietuvių lituanistas, kraštotyrininkas ir mokytojas Benjaminas Kondratas (1933–2025)
Kultūra

Nacionalinį dokumentų fondą papildė lituanisto ir kraštotyrininko B. Kondrato archyviniai dokumentai

2026 03 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • . . . apie Nuo XVI a. knygų iki tarpukario laiškų: Nacionalinė biblioteka atveria naujus kultūros paveldo klodus
  • Rimgaudas apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • AAA apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • Gintaras Skamaročius apie Sūduvos dienos minėjimas 2026

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje
  • Įspėjama saugotis paieškos sistemose rodomų nuorodų
  • Kovas keliuose – sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo
  • Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį skrydžių iš Lietuvos

Kiti Straipsniai

Alvydas Medalinskas karo ugnių ir kariaujančių valstybių (Irano, Izraelio, JAV, Rusijos, Ukrainos) vėliavų fone

A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?

2026 03 02
LNM Vilniaus knygų mugėje

Knygų mugė ar DI žaliavų sandėlis? Autorių teisių dilema, kuri jau sprendžiama teismuose

2026 03 02
Vienas svarbiausių šių metų darbų – Plantino–Moretų spaustuvės knygų skaitmeninimas

Nuo XVI a. knygų iki tarpukario laiškų: Nacionalinė biblioteka atveria naujus kultūros paveldo klodus

2026 03 02
Išgyventi šventumą

D. Greičiūnas. Išgyventi šventumą, prisiimti atsakomybę

2026 03 01
Zigmas Vaišvila

E. Čibirauskas, G. Ustinavičius, Z. Vaišvila. Referendumas dėl grynųjų pinigų. VRK manipuliacijos

2026 03 01
Lietuvių lituanistas, kraštotyrininkas ir mokytojas Benjaminas Kondratas (1933–2025)

Nacionalinį dokumentų fondą papildė lituanisto ir kraštotyrininko B. Kondrato archyviniai dokumentai

2026 03 01
Juozui Olekui Sūduvos dienos proga įteikiamos kanklytė

Sūduvos dienos minėjimas 2026

2026 03 01
Izraelio ir JAV smūgiai Iranui 2026 02 28

JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas

2026 02 28
Graži kanklininkė

Vilniuje – Kanklių metų atidarymo renginys

2026 02 28
Putino aplinka, branduolins šiaudas

A. Navys, M. Sėjūnas. Maskva griebiasi branduolinio šiaudo

2026 02 28

Skaitytojų nuomonės:

  • . . . apie Nuo XVI a. knygų iki tarpukario laiškų: Nacionalinė biblioteka atveria naujus kultūros paveldo klodus
  • Rimgaudas apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • AAA apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • Gintaras Skamaročius apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • Kažin apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus | A. Naureckaitės, KPD nuotr.

Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai