Šeštadienis, 1 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda apie Lietuvos didikų Pacų giminės istoriją ir paveldą

www.alkas.lt
2024-10-31 07:00:00
52
PERŽIŪROS
0
Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda apie Lietuvos didikų Pacų giminės istoriją ir paveldą | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda apie Lietuvos didikų Pacų giminės istoriją ir paveldą | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.

Muziejus kviečia atrasti šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotus giminės papročius, palikimą šiandienos ir ateities Lietuvai.

Tai viena seniausių, įtakingiausių ir turtingiausių didikų giminių, turėjusių grafų vardą.

Išsilavinę, pasižymėję puikiu meniniu skoniu bei Lietuvai palikę vertingiausią Baroko epochos paveldą Pacai vienu metu buvo tapę netgi faktiškais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais, tęsusiais Lietuvos valstybingumo sergėjimo ir stiprinimo paprotį.

Dėl išskirtinio vaidmens Lietuvos istorijoje ši giminė gretintina su kunigaikščiais Radvilomis ar Sapiegomis.

Pasak vieno iš atidarytos parodos kuratorių, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „nuveikėme didžiulį darbą.

Pacų istorijai ir paveldui skirtą parodą rengėme trejus metus.

Šiuo projektu tęsiamas paprotys pristatyti ryškiausias, vertingiausią paveldą palikusias istorines Lietuvos didikų gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, prieš penkerius metus – kunigaikščiai Radvilos.

Grafams Pacams surengta paroda išsiskiria tuo, kad joje pristatoma XIX a. išmirusi didikų giminė. Taigi nebebuvo kam pasirūpinti protėvių paveldu, toliau kaupti rinkinių, formuoti giminės įvaizdžio.

Todėl Pacams skirta paroda įprasmina kadaise didžios, bet išnykusios didikų giminės nuopelnus, išskirtinį jų paveldą“.

Parodai eksponatus skolino rekordinis skaičius savininkų – daugiau nei penkiasdešimt institucijų ir privačių rinkėjų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, o vaizdinę medžiagą pateikė dar daugiau nei dešimt institucijų iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos.

 „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
„Pacai. Istorijos sodo lelijos“ | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Grafai Pacai – įtakingi Lietuvos valstybės sergėtojai

Parodoje galima susipažinti su naujai sukurtu Pacų genealoginiu medžiu. Siekį įtvirtinti Lietuvoje savo galią bei šlovę liudija jų legenda, kad Pacai yra kilę iš senovės romėnų.

Parodoje galima susipažinti su pačių Pacų XVII–XVIII a. kurtomis rankraštinėmis genealogijos schemomis, herbynais, Pacų giminaite laikytos Florencijos karmelitės šv. Marijos Magdalenos de Paci portretu.

Lietuvos valstybės istorijoje Pacai dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai.

Politiniame elite Pacų protėviai pasirodė jau XV a. pirmoje pusėje, o savo giminės įtakos ir šlovės Lietuvoje viršūnę pasiekė XVII amžiuje.

Net aštuoniolika kartų Pacai buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, vienuolika kartų užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ministrų postus, dvidešimt vieną kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais ir net penki giminės atstovai buvo vyskupais, vienuolika giminės moterų bei vyrų pasuko pašvęstojo gyvenimo keliu!

Iškiliausią Pacų giminės asmenybę – Lietuvos didįjį kanclerį Kristupą Zigmantą Pacą, vadintą „Lietuvos ponų mokytoju“, – parodoje primins išskirtinis spaudas, kurį būtų galima palyginti su valdovų insignijomis.

Šis didikas, siekdamas Lietuvos valstybės savarankiškumo, 1673 m. įtikino seimą, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas turėtų vykti Lietuvoje.

Kito didžio valstybininko – Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco – riterystę ir karinius žygius parodoje liudija su juo siejamas buzdyganas, kariuomenės iždo skrynia, po karo su turkais parsivežtas trofėjinis kariuomenės būgnas litauras, husaro pusšarviai su puošniomis plunksnomis, suteiktos privilegijos.

Surinkti beveik visi žinomi Pacų giminės iškiliausių atstovų portretai – tą padaryti buvo itin sunku, nes jų išlikę palyginti nedaug.

Garsėjusi išsilavinimu ir puikiu meniniu skoniu giminė

Pasak parodos pagrindinės kuratorės, lenkų dailės istorikės prof. habil. dr. Anos Sylvijos Čyzės (Annos Sylwios Czyż), „Pacai buvo viena labiausiai išsilavinusių giminių, samdžiusių tokius menininkus kaip italų dailininkas Mikelandželas Palonis (Michelangelo Palloni), ir tai juos išskyrė tarp kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių.

Apie Pacų išsilavinimą ir meninį skonį liudija iki mūsų dienų išlikęs architektūros paveldas, prabangūs, meistriškai atlikti tikėjimo ir pamaldumo simboliai, sakralinės dailės lobiai, dovanoti bažnyčioms“.

XVII a. antros pusės Pacų „auksinė karta“ finansavo tokius pastatus kaip Pažaislio kamaldulių vienuolynas su bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, siuntė dovanas Vilniaus katedrai, Šv. Kazimiero bažnyčiai.

Parodoje rodomi Pacų herbais puošti prabangūs liturginiai rūbai, garsių auksakalių sukurti indai, religiniai paveikslai.

Greta rodomi svarbiausių Pacų bažnytinių fundacijų vaizdai, su ispaniškuoju Eskorialiu lygintino Pažaislio ansamblio maketas.

Pasak A. S. Čyzos, ypatingos istorinės ir meninės vertės kūriniai leidžia kalbėti apie savitą „Pacų Baroko epochą“ Lietuvoje.

Pirmą kartą per bene du šimtus metų į vieną vietą surinkti ir rodomi net penki herbiniai gobelenai, kurių užsakovas buvo Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas.

O skaudų Rusijos išgrobstytų, suniokotų ir pavogtų Pacų rūmų rinkinių likimą primena tušti paveikslų rėmai ir nedideli Smolenske slepiamų Pacų portretų atvaizdai.

Čia rodomi ir paskutiniojo Pacų giminės vyriškos lyties atstovo – generolo grafo Liudviko Mykolo Paco – sukauptos dailės rinkinio fragmentai: antikiniai reliktai, žymių dailininkų paveikslai, skulptūros.

Jis paveldėjo giminės turtus, garsėjo kaip mecenatas bei kolekcininkas, įrengė prabangias rezidencijas Dauspudoje ir Varšuvoje, tačiau dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime prieš Rusiją buvo priverstas emigruoti, o grafo turtai – konfiskuoti…

Iš viso parodoje rodoma bemaž 300 eksponatų

tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir kitų taikomosios dailės kūrinių, piešinių ir projektų, senųjų fotografijų, autentiškų dokumentų ir senųjų spaudinių, ginklų ir šarvų, kitų istorinių relikvijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių rinkinių.

Kaip teigia parodos bendrarengėjo Adomo Mickevičiaus instituto Lenkijoje atstovas Gžegožas Niemčykas (Grzegorzas Niemczykas), „nėra lengva kalbėti apie mūsų bendrą istoriją, turime ir sunkių temų – apie jas verta šnekėtis, keistis idėjomis, tačiau Lenkijos ir Lietuvos istorija pirmiausia yra istorija apie bandymus kurti tautų bendriją.

Tokių giminių kaip Pacų šeima atminties puoselėjimas suteikia galimybę suprasti visų Vidurio bei Rytų Europos tautų likimus.

Istorijos puslapių, kuriuos verta atrasti ir pasakoti, gausu, todėl džiaugiamės galėdami prisijungti prie Valdovų rūmų muziejaus sumanymų“.

Tarptautinės parodos „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ globėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Parodos koncepcijos autoriai ir kuratoriai – prof. habil. dr. A S Čyza, dr. Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka. Nuo spalio 30 d. lankytojams atverta paroda veiks iki paskutinio kitų metų sausio sekmadienio – tris mėnesius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune atidaryta paroda apie neeilinę M. K. Čiurlionio bei S. Kymantaitės istoriją
  2. Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje
  3. Valdovų rūmų muziejuje – ypatinga vertybė
  4. Kova dėl valdžios XVII a.: įtakingos Pacų giminės politiniai veikėjai
  5. Valdovų rūmų muziejuje – valdovo Algirdo laikų pilies įtvirtinimai
  6. Netikėtai surastas Žygimanto Augusto laiškas žmonai – Valdovų rūmų muziejuje
  7. Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
  8. Klaipėdos Pilies muziejuje bus atidaryta paroda „Baltijos jūros lobiai“
  9. Tokijuje atidaryta paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“
  10. Kaune Karo muziejuje rengiama paroda „Totoriai – Lietuvos kariai“
  11. Lietuvos istorijos instituto ir Valdovų rūmų muziejaus bendradarbiavimo vaisiai – naujos muziejinės erdvės lankytojams
  12. Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją
  13. Atidaryta paroda apie Ukrainą
  14. Atidaryta paroda „Lietuvos kelias į ES: istorinis apsisprendimas“
  15. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo išskirtinės Baroko skulptūros iš Ukrainos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Daugiabučiai
Lietuvoje

Kaip daugiabučių gyventojai gali tapti po namu esančios žemės bendraturčiais

2026 08 01
Kaip ledynai suformavo Lietuvą
Istorija

Kaip ledynai suformavo Lietuvą: šiemet geologai kartografuoja dar tris šalies plotus

2026 08 01
„Skaitmeninių kūdikių“ karta
Lietuvoje

Kuo užaugs „skaitmeninių kūdikių“ karta?

2026 08 01
Seksualumo kultas
Gamta ir žmogus

Seksualumo kultas brukamas ir vaikams

2026 08 01
Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene
Istorija

Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

2026 08 01
Vizijos ir regėjimai
Gamta ir žmogus

Vasaros skaitiniai: vizijos ir regėjimai

2026 08 01
Globalios Lietuvos lyderių forumas
Lietuvoje

Pasaulio lietuvių profesionalai telkia jėgas Lietuvos ekonomikos stiprinimui

2026 08 01
Susitikimas | VAATC nuotr.
Lietuvoje

Aptartos „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybės

2026 07 31
Ugniagesiai
Lietuvoje

Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai padės gesinti miškų gaisrus Prancūzijoje

2026 07 31
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

ISM tirs galimą akademinės etikos pažeidimą dėl M. Sinkevičiaus disertacijos

2026 07 31
Gėlynas
Gamta ir žmogus

Baltijos sostinių pripažinimas Vilniaus Šv. Rapolo pasažo gėlynui

2026 07 31
Klaipėda
Lietuvoje

Uostamiestis siekia valstybės paramos naujai ledo arenai

2026 07 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >+++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • +++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >+++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalijatės atostogų įspūdžiais? Sukčiams tai gali būti vertingi duomenys
  • V. Sinica. Seuta krito, rašo medijos
  • Grynieji traukiasi iš kasdienybės: kur jų vis dar gali prireikti?
  • Kodėl vieniems atostogos atneša papildomų kilogramų, kitiems – priešingai

Kiti Straipsniai

Kaip ledynai suformavo Lietuvą

Kaip ledynai suformavo Lietuvą: šiemet geologai kartografuoja dar tris šalies plotus

2026 08 01
„Skaitmeninių kūdikių“ karta

Kuo užaugs „skaitmeninių kūdikių“ karta?

2026 08 01
Vizijos ir regėjimai

Vasaros skaitiniai: vizijos ir regėjimai

2026 08 01
Globalios Lietuvos lyderių forumas

Pasaulio lietuvių profesionalai telkia jėgas Lietuvos ekonomikos stiprinimui

2026 08 01
Mindaugas Sinkevičius

ISM tirs galimą akademinės etikos pažeidimą dėl M. Sinkevičiaus disertacijos

2026 07 31
Grybų šventė

Dzūkijos miškuose pasirodė pirmieji baravykai – Varėna skelbia tarptautinės Grybų šventės datą ir grybavimo čempionato vietą

2026 07 31
Prototipas

KTU studentas įrodė tai, kas skamba neįmanomai: judėti greičiau, nei pučia vėjas

2026 07 31
Bažnyčia Plateliuose

Architektūros istorikas pasakoja, kodėl miestus reikia ne aplankyti, o patirti

2026 07 31
GS1 Europoje

Skaitmeninis gaminio pasas tampa tikrove: ES patvirtino pirmuosius standartus

2026 07 31
Vyriausybė pritarė Kultūros paso išplėtimui

Vyriausybė pritarė Kultūros paso išplėtimui ikimokyklinukams ir lituanistinių mokyklų vaikams

2026 07 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >+++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • +++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >+++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • +++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
Kitas straipsnis
Rusifikuota Lietuva | autoriaus nuotr.

V. Apžvalgininkas. Rusifikuota Lietuva. Kremliaus planai Žemaitijai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai