Spalio 16 d. Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.
Ji pasakoja apie sovietų valdžios vykdytas represijas prieš Lietuvos piliečius, nežmoniškas jų gyvenimo ir darbo sąlygas tremtyje, pastangas išgyventi neprarandant žmogiškojo orumo ir vilties sugrįžti į tėvynę.
Parodą atidarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos namų vadovė Simona Širvydaitė-Šliupienė, Vidaus reikalų ir komunikacijos ministerijos viceministras Nobutakas Jokotas (Yokota) bei Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejaus direktorius (Hiroshi) Hirošis Masuda.
Paroda pristato Japonijos visuomenei dramatišką mūsų tautos XX a. istoriją ne tik tikrais faktais, bet ir per asmenines tremtinių patirtis.
Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą, o represijos, prasidėjusios tuoj po okupacijos, paveikė šimtus tūkstančių žmonių.
Apie 280 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo prievarta išvežta į Sibirą, dauguma jų – moterys ir vaikai.
„Simboliška, kad parodą atidarome muziejuje, kurio pavadinime japonų kalba yra žodis „Taika“.
Į parodos pasakojimą yra įpinti epizodai apie lietuvių ir japonų tremtinių žmogišką ryšį nežmoniškomis sąlygomis, dalijimąsi duona ir ryžiais.
Tačiau paroda yra ne tik skaudžios istorijos priminimas, bet ir perspėjimas, kad istorija gali pasikartoti, Rusijai tęsiant savo agresyvią politiką“, – kalbėjo ambasadorius A. Zykas.
S. Širvydaitė- Šliupienė pažymėjo, kad geografiškai tolimas mūsų šalis jungia istorija.
Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir japonų karo belaisviai kentėjo SSRS lageriuose, buvo išnaudojami kaip pigi darbo jėga jos pramonėje, daugelis jų liko palaidoti kapinėse prie miškų ir dykviečių.
Parodą sudaro keturios teminės dalys, kalbančios apie deportaciją, tremtinių kasdienybę, darbą, ir vaikų likimus. Eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, liudijimai, piešiniai, rankų darbo dirbiniai, asmeniniai daiktai.
Jautrią atidarymo nuotaiką padėjo sukurti aktorė Birutė Mar, atlikusi tremtinių dainą, pritariant birbynininkui Eugenijui Ališauskui.
Režisierė Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė pristatė savo animacinį filmą „PURGA“, kuris prasmingai papildo parodą.
Parodą parengė Lietuvos nacionalinio muziejaus kuratorė Virginija Rudienė, Karių bei Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinio muziejaus kuratorės Tasumugė Kato (Tsumugi Kato), Mari Kavaguči (Marie Kawaguchi) ir Maja Jamada (Mayu Yamada).
Parodos koordinatorė – S. Širvydaitė-Šliupienė, tekstų rašytoja Milda Varnauskaitė, partneriai – Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje ir kultūros atašė.
Tokijo muziejuje pirmą kartą su užsienio partneriais surengta paroda veiks iki 2025 m. sausio 19 d.
Kodėl Tokijuje , o ne Hiroshima ir Nagasaki ?