Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės skyriaus specialistai parengė keturis interaktyvius aplinkos oro kokybės ir taršos žemėlapius, kuriuose pagal skirtingus parametrus pateikiami duomenys apie oro taršos būklę Lietuvoje.
Pasak Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, šiuo metu siekiama vizualizuoti kuo daugiau su oro tarša susijusių duomenų. „Tikimės, kad interaktyvūs žemėlapiai bus aiškūs vartotojams, jie galės patogiai naudotis įvairiais oro teršalų sklaidos duomenimis, modeliavimo rezultatais“, – sako V. Bimbaitė.
Miestų oro taršos sklaidos žemėlapyje pateikiami didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus), taip pat – Mažeikių, Kėdainių ir Jonavos, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai, duomenys. Šie 2020 – 2022 metų aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapiai suformuoti modeliavimo būdu naudojant ADMS – Urban (CERC) modeliavimo programinę įrangą. Atliekant modeliavimą naudota meteorologinė kalendorinių metų atitinkamo miesto meteorologijos stoties informacija, gauta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.
Taip pat – vidutiniai metiniai paros transporto srautų duomenys gauti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei savivaldybių. Gyventojų būstų skaičius, jų šildymo tipas bei šildymui naudojamo kuro rūšys gauti iš Valstybės duomenų agentūros (pagal 2011 m. ir 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis). Stacionarių oro taršos šaltinių fiziniai parametrai bei ataskaitinių metų išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekiai įtraukti ir įvertinti remiantis aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų duomenimis bei IS AIVIKS esančia informacija.
Į aplinkos oro monitoringo vietų žemėlapį įtrauktas valstybinio oro monitoringo miestų ir kaimų oro kokybės tyrimų stočių (OKTS) tinklas. Taip pat – savivaldybių aplinkos monitoringo programose (iki 2023 m.) numatytų tyrimų taškų koordinatės.
Stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų žemėlapyje pateikiami naujausi (2022 ir 2023 metų) duomenys ir apie metinius ūkio subjektų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų (anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) kiekius tonomis pagal konkrečią savivaldybę.
Žemėlapyje „Įrankis foninio aplinkos oro užterštumo nustatymui“ pateikiami rastriniai aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapiai pagal atskirus metus ir miestus (įtraukti didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, taip pat – Mažeikiai, Kėdainiai ir Jonava). Šiame žemėlapyje iš vidutinių metinių teršalų sklaidos koncentracijų galima nustatyti statistines reikšmes (vidurkį, maksimalią bei minimalią reikšmes) pasirinktame apskritimo plote. Šie statistiniai duomenys gali būti naudingi nustatant fonines teršalų koncentracijas miestuose aplink esamą arba planuojamą ūkio subjektą.
Šiuos žemėlapius planuojama kasmet atnaujinti ir papildyti naujausia informacija ir duomenimis.
