Birželio pradžioje ir gegužę ore fiksuoti lokalūs ir nežymūs kietųjų dalelių ir amoniako kiekio pakilimai, o šiam laikotarpiui būdingų žiedadulkių koncentracija buvo padidėjusi nuolat, rodo bendrovės „ID Vilnius“ apibendrinti oro kokybės sostinėje duomenys. Remiantis ankstesnių metų duomenimis, padėtis artimiausiu metu turėtų išlikti stabili.
„Oro tarša gegužės mėnesį ir birželio pradžioje buvo stabili. Keliose matavimo vietose buvo laikinai viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė – nuo 1,3 karto iki 4 kartų. Vidutiniam taršos lygiui buvo priskiriama amoniako koncentracija, kurios padidėjimas buvo fiksuotas beveik visuose sensoriuose. Kalbant apie žiedadulkes, intensyviai žydėjo beržai ir migliniai augalai (įvairios smilgos, varpučiai, miglės ir kiti), kurių žiedadulkių koncentracija buvo itin aukšta“, – komentuoja „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė.
Ji daro prielaidą, kad artėjant vasaros viduriui oro taršos padėtis turėtų išlikti nepakitus, kietųjų dalelių koncentracija gali būti ir kiek mažesnė, nes prasidedant moksleivių ir suaugusiųjų atostogų sezonui mieste sumažėja transporto srautai. Tuo metu alergiški žmonės atsipalaiduoti neturėtų, nes migliniai augalai žydi visą vasarą, tad ir jų žiedadulkių koncentracijos tikimasi aukštesnės.
Nežymiai padidėjęs kietųjų dalelių ir amoniako kiekis
Kietųjų dalelių koncentracija praėjusį mėnesį buvo lokaliai padidėjusi sostinės Vilkpėdės, Užupio, Fabijoniškių, Karoliniškių, Grigiškių ir Zujūnų mikrorajonuose.
Pasak A. Mackevičiūtės, labiausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą per praėjusį mėnesį lėmė intensyvesni transporto srautai, gatvių remonto ir statybinių darbų sukeliama tarša, oro sąlygos – silpnas vėjas ir lietaus nebuvimas. Amoniako koncentracijos galėjo padidėti tręšiant laukus azotu, kadangi pagrindinė mineralinių trąšų gamybos žaliava yra sintetinis amoniakas. Galima daryti prielaidą, jog vyraujanti vėjo kryptis atnešė dalį šių teršalų ir į sostinę.
„Meteorologinės sąlygos daug lemia ir tai, kiek laiko oro tarša išlieka padidėjusi. Esant giedram, ramiam orui ir nepučiant vėjui, nelyjant lietui, kietosios dalelės nėra išsklaidomos ar nuplaunamos, tad ilgiau išlieka ore“, – sako analitikė.
Yra matuojama skirtingų frakcijų kietųjų dalelių koncentracija, kadangi jos skirtingai veikia žmonių sveikatą. Mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens dalelės patenka į plaučius ar kraujotakos sistemą ir gali sukelti kvėpavimo organų, širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją. Stambesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, didelio pavojaus sveikatai nekelia, nebent kosulį ir čiaudulį.
Didesnės amoniako koncentracijos ore gali apsunkinti kvėpavimą, dirginti kvėpavimo takus ar akis, ypač jautresniems žmonėms.
Tęsis miglinių augalų žydėjimas
Gegužę ir birželį vyravo beržų ir miglinių augalų žiedadulkių koncentracijos padidėjimas. Miglinių augalų žiedadulkių koncentracija buvo priskiriama labai aukštos įsijautrinimo rizikos ribinėms vertėms.
Pavasario pradžioje vyravusių alksnių žiedadulkių koncentracija praėjusį mėnesį jau buvo priskiriama žemam įsijautrinimo lygiui, kitų augalų, tokių kaip lazdynai, kiečiai ar ambrozijos, žiedadulkių visai nebuvo fiksuojama.
Birželio pabaigoje ir visą vasarą turėtų išlikti aukšta arba vidutinė miglinių augalų žiedadulkių koncentracija, kadangi skirtingų jų rūšių jų žydėjimas tęsiasi kone iki pat rudens.
„Sergantys lėtinėmis ligomis ar alergiški asmenys turėtų informaciją apie žiedadulkių koncentraciją ir oro taršą nuolat stebėti „Miesto plaučių“ internetinėje svetainėje, ir, atsižvelgiant į tai, imtis reikiamų prevencinių priemonių: kuo mažiau laiko leisti lauke, dėvėti kaukę, vengti labiausiai užterštų miesto vietų ir panašiai“, – pataria A. Mackevičiūtė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad žiedadulkės su oro masėmis gali nukeliauti šimtus ar net tūkstančius kilometrų, todėl nors žiedadulkių matavimo sensoriai yra įrengti Vilniuje, jų duomenimis gali naudotis visos Lietuvos gyventojai, kuriems tai aktualu.
