Europos Komisija siūlo griežtesnes aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų bei miesto nuotekų valymo taisykles. Taisyklėmis norima įgyvendinti vieną iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti nulinę oro taršą.
„Užterštas oras ir vanduo kenkia mūsų sveikatai, ekonomikai ir aplinkai, o labiausiai nukenčia pažeidžiami žmonės. Todėl mūsų pareiga – išvalyti orą ir vandenį savo ir ateities kartoms. Nieko nedarymo kaina yra daug didesnė nei prevencijos kaina. Todėl Komisija dabar imasi veiksmų, kad visoje Sąjungoje užtikrintų koordinuotus veiksmus, kuriais būtų geriau sprendžiama taršos jos susidarymo vietoje (šaltinyje) problema – ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu“, – sako Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Švaresnis oras visoje Europoje
Pasiūlyme dėl naujos aplinkos oro kokybės direktyvos, apjungiančios ir labiau sugriežtinančios dabar galiojančių dviejų oro kokybės direktyvų reikalavimus, siūlomi nustatyti su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis normomis suderinti tarpiniai 2030 m. ES oro kokybės standartai. Dėl to ES bus dar labiau orientuota ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinę tarša.
Atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus ir visuomenės bei technologijų raidą, pavyzdžiui, pagrindinio teršalo, labiausiai prisidedančio prie priešlaikinių mirčių nuo oro taršos skaičiaus augimo – smulkiųjų kietųjų dalelių KD 2,5 – metinę ribinę vertę siūloma sumažinti daugiau nei perpus. Taip pat nustatyti šiam teršalui papildomą 1 paros ribinę vertę, kurios nebūtų galima viršyti daugiau kaip 18 kartų per metus.
Pateiktame pasiūlyme nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms paliekama teisė pačioms nustatyti konkrečias priemones, kurių jos imsis, kad būtų laikomasi sutartų standartų.
Pasiūlymu siekiama įteisinti, kad jei pažeidžiamos ES oro kokybės taisyklės ir dėl to padaroma žala sveikatai, šią žalą patyrę žmonės turėtų teisę gauti kompensaciją. Siūloma suteikti teisę būti atstovaujamiems nevyriausybinės organizacijos teikiant kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Taip pat aiškiau reglamentuoti teisę kreiptis į teismą, nustatyti veiksmingas sankcijas ir geresnę visuomenės informavimo apie oro kokybę tvarką.
Geresnis ir ekonomiškesnis miesto nuotekų valymas
Peržiūrėta Miestų nuotekų valymo direktyva padės europiečiams naudotis švaresnėmis upėmis, ežerais, požeminiais vandenimis ir jūromis, o nuotekų valymas taps ekonomiškesnis. Siekiant kuo geriau panaudoti nuotekas kaip išteklius, regeneruojant fosforą bei išnaudojant biodujų gamybos potencialą, siūloma iki 2040 m. siekti, kad šis sektorius būtų energetiškai neutralus, ir pagerinti dumblo kokybę, jog jį būtų galima naudoti pakartotinai, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
Keletas patobulinimų padės užtikrinti sveikatos ir aplinkos apsaugą. Tarp jų – įpareigojimai iš nuotekų išgauti maistingąsias medžiagas, nauji mikroteršalų standartai ir nauji mikroplastiko stebėsenos reikalavimai. Įpareigojimai valyti vandenį bus taikomi ir mažesnėms, 1000 gyventojų turinčioms savivaldybėms (šiuo metu – 2000 gyventojų).
Siekiant padėti suvaldyti smarkias liūtis, kurios dėl klimato kaitos tampa dažnesnės, didžiuosiuose miestuose reikalaujama parengti integruotus vandentvarkos planus.
Kadangi 92 proc. teršalų, aptinkamų ES nuotekose, yra iš vaistų ir kosmetikos, pagal naująją išplėstinės gamintojo atsakomybės schemą gamintojai privalės apmokėti jų pašalinimo išlaidas. Tai atitinka „teršėjas moka“ principą, be to, taip bus skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, susijusios su produktais, kuriuose nėra toksinių medžiagų, taip pat bus užtikrintas teisingesnis nuotekų valymo finansavimas.
Nuotekų sektorius turi didelį neišnaudotą atsinaujinančios energijos, pavyzdžiui, biodujų, gamybos potencialą. ES šalys privalės stebėti pramoninę taršą jos susidarymo vietoje, kad padidėtų dumblo ir išvalytų nuotekų pakartotinio panaudojimo galimybės ir būtų išvengta išteklių praradimo. Taisyklės dėl fosforo iš dumblo išgavimo padės jį naudoti trąšoms gaminti, o tai bus naudinga maisto gamybai.
Paviršinio ir požeminio vandens apsauga nuo naujų teršalų
Komisija taip pat siūlo atnaujinti vandens teršalų, kuriuos reikia griežčiau kontroliuoti paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, sąrašus.
Sąrašą planuojama papildyti 25 medžiagomis, kurios daro probleminį poveikį gamtai ir žmonių sveikatai. Tarp šių medžiagų yra tokių, kurios naudojamos virtuvės indų, drabužių ir baldų, priešgaisrinių putų ir asmens higienos priemonių gamyboje. Taip pat bisfenolis A – plastikinių pakuočių sudedamoji dalis, įvairūs pesticidai ir pesticidų skilimo produktai, kai kurie skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai bei antibiotikai.
Pasiūlymus svarstys Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Priėmus siūlymus, jie įsigalios palaipsniui, nustatant skirtingus 2030, 2040 ir 2050 m. tikslus – kad ES valstybių narių pramonė ir valdžios institucijos turėtų laiko prisitaikyti ir prireikus investuoti.
