Trečiadienis, 18 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

R. Šarknickas. Kiek jie dar pažais su Lietuva?

Robertas Šarknickas, www.facebook.com, www.alkas.lt
2024-07-11 00:58:04
260
PERŽIŪROS
2
Dainų šventė 2024 m. |autoriaus nuotr.

Dainų šventė 2024 m. |autoriaus nuotr.

Štai ir nuskambėjo didžioji, mūsų tautos pasididžiavimas „Dainų šventė – 100“. Ši didinga šventė sutelkė visas skirtingas puses. Visi kartu buvome dainoje, šokyje, kurie suteka į vieną žalią (deja, masiškai kertamą) girią – Lietuvą! Nors kertama be saiko, bet vis dar giria gyva.Štai, susibėgome vėl, ir gerai, nes galvojant, jei nebūtų apskritai Dainų šventės, kiek tada būtų pagreitintas Lietuvos identiteto naikinimas? Dainų šventė yra mūsų identitetas šalia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šalia lietuvių kalbos, šalia tradicijų, šalia istorijos asmenybių – jie yra pamatinė Lietuvių tvirtovė. Juk dainomis net laisvę susigrąžinome – tai buvo stebuklas.

Bet ir tiems stebuklams visokių vėjų būta iš įvairių pusių, iš vidaus, kai jau 34 metus gyvename savo susikurtoje laisvėje, bet, deja, juos tenka kartas nuo karto labiau saugoti, kad tas modernumas iš Briuselio visai nesumaišytų proto tiems keliems jaunuoliams politikams, kurie tada labai bėgo iš mokyklos.

Šiam šimtamečiam dainų šventės stebuklui galėjo ištikti tam tikra krizė, kai rengiantis didingai šventei „Dainų šventė – 100“ Kultūros ministerijos iniciatyva per lino mėlyno žydėjimo žiedo lapelį, per plauką, vos nebuvo nuimtas nuo pareigų pagrindinis rengėjas – Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa.

Gerai, kad tada didysis Lietuvos kultūros, etnografijos, ansamblių, kultūros centrų laukas stipriai ir vieningai susiūbavo žodžiais – Kultūros ministerija, ar Kultūros ministre Simonai Kairy, ką tu darai?

Ačiū, kad Jie, Jis sutrikęs pakeitė nuomonę, paliko vadovą tęsti prasmingus Lietuvos kultūrai darbus. Paliko tęsti dainų šventės lietuvybės tradicijas.

Dainų šventės ateina, praeina ir visi jau laukia kitos. Yra ko laukti, nes motina Tauta yra ištikima savo vaikui, kurį reikia nuolat maitinti, nes ji žino Lietuvos istoriją, kokia jos praeitis, kiek negrįžo jos vaikų po tremties.

Bet per laukimą, iki kitos didingos dainų šventės. vis išdygsta piktžolių, kurios įduria į Lietuvos tautos sielą, kalbą, jos pamatines vertybes, tradicijas.

Iš tėvų žinome – jei vaike nespėji išrauti, žiūrėk jau ir plečiasi, kaip tie sosnovskio barščiai. Taip nutiko Lietuvos širdyje, tokioje ne itin sveikoje, kai buvo jėga prastumtos trys svetimos raidės į pasus. Ir viskas išbujojo dėl modernumo, patogumo, bet ne dėl tautos savasties, išskirtinumo, ypatingumo būti originaliais, drąsiais, stipriais, savitai būti tikra Lietuva, taip kaip dainų šventė, taip kaip išskirtiniausia lietuvių kalba kalbančia mūsų tauta.

Signataras Algirdas Endriukaitis yra taikliai parašęs pastebėjimus, įžvalgas, kurias įteikė vis dar tęsiantis kovai Seime, dėl poeto Justino Marcinkevičiaus, kad 2030 metai būtų paskelbti J. Marcinkevičiaus metais: „Teisėje kartais yra sutinkama neginčijama nuostata pripažinti lygiaverte veikiančia norma, jeigu priimant teisės aktą dalis jo dėl tam tikrų sutartų procedūrinių praktinių priežasčių, akto vientisumo ir neblaškymo pagrindiniame akte manomai neturi būti visas įrašytas, tik minimas ir įvardijamas, bet nurodomas ir fiksuojamas kaip pagrindinio akto siekiamo viso esminio, pagrindinio teigimo.

Pavyzdžiui Konstitucijos 16 straipsnis nurodo: „Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Pačiame Konstitucijos tekste nėra nurodyta nei aptariamos giesmės žodžiai, nėra nei gaidų, nei melodijos nuorodos. Bet pagal žinomą nutylėjimo principą šitie dalykai turi egzistuoti kitame formate, jie visų žinomi, įvardyti ir aptarti, deklaruoti ir legimituoti ir priimti tvarkant visą Konstitucijos tekstą.

Jie yra suprantamai tapę konstitucinio reikšmingumo tekstais, nors yra už Konstitucinio akto erdvės. Giedant himną atsistojama, atiduodama pagarba, nusiimama kepurė. Tai yra neginčijamas Konstitucinis statutas ir reikšmė, kas nurodyta 16 Konstitucijos straipsnyje, nors pačios Konstitucijos tekste minėtos giesmės nėra užrašyta. Bet faktiškai neginčijamai pripažinta, kad tai Konstitucinio reikšmingumo tekstas. Antraip Konstitucija neužsimintų.

14 Konstitucijos straipsnis teigia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ Kalba be abėcėlės nebūna. Pirmoji priimtoji abėcėlė tampa konstitucine, nors ji ir neįrašyta Konstitucijoje. Jeigu mes sugalvotume įsivesti kitą kalbą ar jos dalį, tai privalėtume nurodyti ir abėcėlės kalbą, ir taip legimituoti, kad raidės, rašmenys yra lietuviški.

Pagal nutylėjimo principą tai privalu. Ir keičiant ar papildant, nors vieną raidę legitimuojant, kaip konstitucinį dalyką, naudojant Konstitucijos keitimo procedūrą, kadangi tai yra sietina su aiškiu kalbos, kaip ir konstitucinės nuostatos bendru statusu, o ne kaip paprastą eilinį įstatymo pakeitimą, kuris yra nesusietas konstituciniu sąryšiu.

Šiuo atveju raidynas pagal nutylėjimą traktuotinas kaip išbaigta imperatyvinė konstitucinė sąsaja, lietuvių kalbos bendrai identifikavimo vertinimui siekiant suteikti realų gyvastingumą teisinei lietuvių kalbai ir reikmei, esant pilnai Konstitucijoje numatytai griežtai procedūrinei tvarkai. Tai yra išimtinai Konstitucijos normos veikimo erdvė. Jeigu nebūtų konstitucinio lietuviško raidyno patvirtinimo, tai kaip mes galėtume teigti ir patvirtinti, kad teiginys „Lietuvių kalba“ konstituciškai egzistuoja?

Keisti raidyną galima, bet pagal Konstituciją šiandien šiuo atveju dėl raidyno keitimo balsuojama du kartus Seime, su nemažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Keitimas skaitomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 balsais. Taip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Abėcėlės bazinis žodynas buvo nuo Jono Jablonskio laikų. 1939 m. ir netgi 1942 metų vokiečių okupacijos metuose vadovėlių raidyne nurodomos 33 raidės.

Dabar paskutiniame balsavime dėl raidyno keitimo balsuota tik vieną kartą kaip nekonstituciniam dokumento keitimui, o kaip eiliniame, kasdieniame balsavime. Suskaičiuota už raidyno keitimą 82 balsai, bet tai reikėjo padaryti du kartus su 94 balsais. 2022-01-18 vienkartiniame balsavime (XIV-903) dėl naujų raidžių įrašymo į raidyną 82 balsavo už, prieš – 37, susilaikė 3. Procedūriškai pažeista Konstitucija. Įstatymo leidėjai numatė, kad kalba yra tokie valstybės pamatai, kad juos kaitalioti numatyta atsakingai.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 2012) šiuo metu nurodomas raidynas.

Ą,B,C,Č,D,E,Ę,Ė,F,G,H,I,Į,Y,J,K,L,M,N,O,P,R,S,Š“U,Ų“Ū,V,Z,Ž

Prieškarinis raidynas (1939 m.)

a, ą, b, c, č, d, e, ę, ė, f, g, h, ch, i, j, y, j, k, l, m, , n, o, p, r, s, š t, u, ų, ū, v, z, ž

Lingvistai turėtų įvertinti lietuvių raidyno istorinę dinamiką ir padėti išsakyti nuomonę: kiek, kada ir kaip papildyti lietuvių raidyną, nes dabar akivaizdžiai pradėta raidyno kaita ne pagal Konstitucinę tvarką.“

Taigi, kokias dainas turėsime ateityje, tartyje Dainų šventėje? Žinome, kad pasaulis liaupsina mūsų lietuvių kalbą, etno tradicijas, tai komplimentas, kad dar esame unikali tauta savo išskirtinumu. Tauta, kuri nenori susivienodinti su kitomis kultūromis, taip kaip drąsūs Žemaičiai, kurie tais kunigaikščių laikais padėjo Lietuvai išlikti, gyvuoti iki dabar.

Klausimas, negi vėl reikės Žemaičių, kurie griežtai saugo savo kalbą, tradicijas ir kartu padeda Lietuvai suklusti, perspėti, kad bet koks menkas žingsnis į modernumą kelia didelį pavojų tapti nebe tauta, pagalbos? Tai rodo bundančios Europos Sąjungos šalys, kurios jau jaučia, kad tautiškumas silpsta.

Autorius yra LR Seimo narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Šarknickas. Man lietuvių kalba yra Lietuva kaip vėliava – nekeičiama
  2. R. Šarknickas. „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“ – tai žinokit, Vilniaus ponai!
  3. R. Šarknickas. Žmogus, Lietuva, vertybės – pavojuje
  4. R. Šarknickas. Kauno r. savivaldybė: Reikia iškraustyti ir taškas!
  5. R. Šarknickas. Visiškai slaptai, už Seimo Pirmininkės durų
  6. R. Šarknickas. Sutartinės ČIŪTO-TŪTO nuskambėjo. Ar nuskambės Seime?
  7. R. Šarknickas. Nacionalinė J.Basanavičiaus premija turi moralinę teisę grįžti į Prezidentūrą (video)
  8. R. Šarknickas. M.K. Čiurlionio „Fortepijoninės muzikos vasaros” pasakai Druskininkuose gali būti pabaiga
  9. R. Šarknickas. Nebijokite, dainuokite Marcinkevičių
  10. R. Šarknickas. Atsakas muziejams – kapanokitės patys!
  11. R. Šarknickas. Lietuvių kalbos naikinimas tęsiasi
  12. R. Šarknickas. Laikas Kultūros ministrui atsistatydinti
  13. R. Šarknickas. Kultūros politikos pagrindų įstatymas įšaldomas
  14. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
  15. V. Vasiliauskas. Ar Lietuva dar dainų kraštas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Bartas says:
    2 metai ago

    Visi ”jie” , per Tautos neapsižiūrėjimą ir, patekę valdžion, žais su Lietuva iki rudens. Tikiuosi , kad po rinkimų ”jų” – nebus.

    Atsakyti
  2. Šiaip says:
    2 metai ago

    Man įdomu, kodėl tautiškai nusiteikęs žmogus būtinai turi būti menkai išsilavinęs?! „Kalba be abėcėlės nebūna“ – iš kokio miško išėjote? Pasaulyje 7000 kalbų, PUSĖ jų jokios abėcėlės neturi!!! „Pirmoji priimtoji abėcėlė tampa konstitucine…“ – būtų labai smalsu sužinoti, kokia ta pirmoji priimtoji???

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Stasys Skrodenis | vle.lt, V. Braziūno nuotr.
Žmonės

Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis

2026 02 17
Susitikimas su ambasadoriais
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su užsienio šalių ambasadoriais

2026 02 17
Ukrainos vėliava
Lietuvoje

Įsteigtas tarptautinis fondas Ukrainos transporto sektoriui atkurti

2026 02 17
Telefonas
Lietuvoje

Dveji Skaitmeninių paslaugų akto metai: vartotojų apsauga stiprėja

2026 02 17
V. Kondratovičius ir O. Dunda
Lietuvoje

Vidaus reikalų ministras aptarė pagalbą Ukrainai

2026 02 17
Pinigai
Lietuvoje

Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo Lietuvos pažangą

2026 02 17
Spurgos
Gamta ir žmogus

Per Užgavėnes – ne tik blynai, tai gera proga prisiminti tradicijas

2026 02 17
Tarybos posėdis
Lietuvoje

Radviliškio rajone – naujos galimybės jaunoms šeimoms

2026 02 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • GINTARAS apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • Nuomonė kinta? apie KAM prisatė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą
  • Mickėyus Mousėas apie J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis
  • Prezidentas susitiko su užsienio šalių ambasadoriais
  • Įsteigtas tarptautinis fondas Ukrainos transporto sektoriui atkurti
  • Dveji Skaitmeninių paslaugų akto metai: vartotojų apsauga stiprėja

Kiti Straipsniai

Stasys Skrodenis | vle.lt, V. Braziūno nuotr.

Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis

2026 02 17
Vytautas Sinica kalba pikete prie Vilniaus sporto rūmų

V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas

2026 02 17
Jonas Ivoška, STT, vieši asmenys prie Seimo

J. Ivoška. Viešasis asmuo: įteisintas parazitas, patyčių centras ar žmogus, kuriam patikėta tvarkyti viešuosius reikalus?

2026 02 17
Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje

Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje

2026 02 17
Arvydas Juozaitis pristato savo knygą Šiausliuose

I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!

2026 02 16
Donaldas Trampas Maskvos ir Niujorko bokštų fone

V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas

2026 02 16
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Persirgti marginalizmu

2026 02 16
Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Markas Rubijas Miuncheno saugumo konferencijoje sako kalbą

M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų

2026 02 15
Skvernelis ir Starkevičius

Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

2026 02 15

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • GINTARAS apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • Nuomonė kinta? apie KAM prisatė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą
  • Mickėyus Mousėas apie J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  • GINTARAS apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tvarus ūkininkavimas | A. Ufartas ir T. Lukštys, Fotobanko nuotr.

Tvarus ūkininkavimas darosi vis svarbesnis: kokie esminiai jo principai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai