Antradienis, 19 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną

www.alkas.lt
2024-06-14 08:00:00
133
PERŽIŪROS
1
„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną

„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | „Sengirės fondo“ nuotr.

Senųjų Lietuvos miškų išsaugojimu užsiimantis „Sengirės fondas“ toliau plečia savo globojamų teritorijų tinklą – Varėnos rajone, Kapiniškiuose, neseniai įsigytas 4,75 ha sklypas.

Sklypas driekiasi Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinyje šalia Skroblaus rezervato. „Sengirės fondo“ išpirktas sklypas patenka į  Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę – Vakarų taigą.

Išpirktame miške auga daugiau nei 100 metų amžiaus medžiai

Išskirtinis sklypas buvo parduodamas aukcione, todėl pirkimo procesas užtruko gerokai trumpiau nei įprastai. Fondo atstovai greitai suplanavo sklypo apžiūrą, parengė biologinį aprašą ir jį išpirko.

Šiame miške augančių medžių amžius siekia 123 metus, o pačiame sklypo centre yra Čirštų šaltinio ištakos. Čirštų šaltinio būklė yra labai svarbi išskirtiniam Skroblaus upeliui, kurio slėnio didesnė dalis yra saugoma Skroblaus rezervate.

„Čirštų šaltinis yra vienas iš įspūdingiausių, ištekantis iš raguvos, giliai įsirėžusios tarp saulės įkaitintų Dzūkijos šilų. Jo ištakose net ir vasarą dvelkia vėsa ir kyla rūkas.

Be to, tai vienas iš nedaugelio šaltinių, tekančių iš vakarų į rytus, jo vanduo vietinių laikomas stebuklingu”, – sako gamtininkas ir vienas iš „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjų Mindaugas Lapelė.

Lėšas sklypui dar pernai paaukojo automobilių duomenų įmonė „carVertical“. Sklypo įsigijimui buvo panaudota tik 20 proc. gautos 100 tūkst. eurų paramos, tad ir toliau bus intensyviai ieškomi nauji tinkami miško plotai už likusią paramos dalį.

„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | Fondo nuotr.
„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | Fondo nuotr.

Sudaromos sąlygos miškams vystytis natūraliai

„Sengirės fondas“ šiemet išplėtė savo globojamų miškų teoriją iki 168 hektarų. Remdamasis daugiau nei 40 mokslinių bruožų, fondas siekia išpirkti miškus, turinčius galimybę virsti sengirėmis.

Ieškoma sklypų, kuriuose jau dabar yra seno miško bruožų. Išpirktuose miškuose „Sengirės fondas“ nevykdo jokios veiklos, tam, kad miškų buveinės galėtų vystytis be žmogaus įsikišimo.

„Miškas nėra tik medžiai, o itin sudėtinga ekosistema, kuri formavosi tūkstančius metų ir pati palaiko pusiausvyrą bei atsparumą išorės veiksniams“, – pasakojo M. Lapelė.

Sengirėje gali gyventi apie 15,000 gyvybės rūšių, su itin savitais ir sudėtingais tarpusavio sąryšiais, kuriuos pažeidus – pažeidžiama visa ekosistema. Sudarant sąlygas miškams vystytis natūraliai, jie gali išgyventi pilną gyvybės ciklą.

„Matome didelę prasmę „Sengirės fondo“ veikloje. Smagu, kad įmonės paaukotos lėšos jau virto konkrečiu mišku – tai dar vienas žingsnis, kad Lietuvoje augtų sengirių skaičius“, – sako įmonės „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.

Apie „Sengirės fondą“

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.

Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi gyviai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja 168 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.

Daugiau žinių čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išskirtinis dirvožemio radinys „Sengirės fondo“ miške
  2. Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma
  3. Užuot kasus durpes, steigiamas Juodymų pelkės draustinis
  4. Prasmės paieškos atvedė į kaimą (video)
  5. Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku
  6. Ką turime žinoti apie buveines?
  7. Kuo svarbūs vabzdžiai ir kaip jie prisideda prie paukščių gausos?
  8. Nebeliks galimybės savavališkai aptverti mišką prisidengiant laukinių gyvūnų laikymu
  9. Nematoma karinių poligonų pusė – poveikis paukščiams (II) (video)
  10. Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą
  11. Kazlų Rūda – miškų kraštas, kurį verta aplankyti
  12. Paskelbta metų buveinė – kerpiniai pušynai
  13. Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa
  14. Įsteigtas naujas Juodymų telmologinis draustinis
  15. Kontroliuojamas deginimas – pagalba saugant nykstančias rūšis 

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Ačiū Sengirės fondui says:
    2 metai ago

    Labai ačiū Sengirės fondui. O dar jei dar pavyktų sustabdyti “dzūkiškų smėlio kopų” darymą kertant pušynus, būtų išvis nuostabu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Raminta Popovienė
Lietuvoje

Siūloma pavesti mokinių krūvį reguliuoti švietimo, mokslo ir sporto ministrui

2026 05 19
Temidė
Lietuvoje

Dėl vykdytų viešųjų pirkimų – ministerijos kreipimasis į prokuratūrą

2026 05 19
Seimas
Lietuvoje

Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius didinamas iki aštuonių

2026 05 19
Šeima
Lietuvoje

Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

2026 05 19
Pinigai
Lietuvoje

Žalesnei Lietuvai – europinės investicijos

2026 05 19
Projekto vizualizacija
Architektūra

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose bus pradėti atnaujinimo darbai

2026 05 19
Baltijos dugnas
Gamta ir ekologija

Baltijos dugnas: nuo geologinės istorijos iki išankstinių priemonių prieš taršą

2026 05 19
Lietuvių kalba
Kalba

L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą

2026 05 19
Lankstinukas
Lietuvoje

Vilnius tampa genealogijos, heraldikos ir veksilologijos traukos centru

2026 05 19
Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“ – paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai
Kultūra

Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“: paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai

2026 05 19
Sveikata
Lietuvoje

Kauno ligoninėje – ieškiniai dėl ,galimai neteisėto darbo užmokesčio mažinimo

2026 05 18
Oro uostas
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste rengiamos civilinės saugos pratybos

2026 05 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tikrai apie L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą
  • P.Skutas apie L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą
  • Rimgaudas apie Vilnius tampa genealogijos, heraldikos ir veksilologijos traukos centru
  • P.Skutas apie L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma pavesti mokinių krūvį reguliuoti švietimo, mokslo ir sporto ministrui
  • Dėl vykdytų viešųjų pirkimų – ministerijos kreipimasis į prokuratūrą
  • Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius didinamas iki aštuonių
  • Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

Kiti Straipsniai

Projekto vizualizacija

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose bus pradėti atnaujinimo darbai

2026 05 19
Baltijos dugnas

Baltijos dugnas: nuo geologinės istorijos iki išankstinių priemonių prieš taršą

2026 05 19
Lietuvių kalba

L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą

2026 05 19
Lankstinukas

Vilnius tampa genealogijos, heraldikos ir veksilologijos traukos centru

2026 05 19
Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“ – paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai

Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“: paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai

2026 05 19
Laurynas Kasčiūnas

Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis

2026 05 18
Artūras Skardžius

Audito komitetas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo

2026 05 18
Nacionalinis kultūros forumas

Vilniuje vykęs Nacionalinis kultūros forumas permąstė kūrybiškumo ir talento sampratą

2026 05 18
LNDM Prano Domšaičio galerija

J. Mikševičiaus pasauliai P. Domšaičio galerijoje

2026 05 18
Signatarų namų paroda

Signatarų namuose pradedama parodinės erdvės pertvarka

2026 05 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Tikrai apie L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą
  • P.Skutas apie L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą
  • Rimgaudas apie Vilnius tampa genealogijos, heraldikos ir veksilologijos traukos centru
  • P.Skutas apie L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Keliautojas, kraštotyrininkas, mokytojas L. Alseika su moksleiviais apžiūri mokinių surinktus eksponatus Klaip. kraštotyr. muziejuje. Apie 1958 m. | Nežinomo aut. nuotr.

Klaipėdoje atidaroma lauko paroda „Mažosios Lietuvos istorijos muziejui – 100 metų!“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai