Seimas paragino Gruzijos Parlamentą atšaukti priimtą įstatymą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“, užtikrinti žodžio ir susirinkimų laisvę, puoselėti šalies pilietinę visuomenę, siekti su ja dialogo ir laikytis konstitucinio įsipareigojimo toliau siekti integracijos į ES ir NATO bei tęsti būtinas reformas.
Seimo priimtoje rezoliucijoje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl šio Gruzijos Parlamento priimto įstatymo, nes šis nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklai riboti skirtas įstatymas iš esmės yra Rusijos įstatymo „Dėl užsienio agentų“ atitikmuo ir yra nesuderinamas su europinėmis vertybėmis ir demokratijos principais.
„Gruzijos Vyriausybės veiksmai nėra suderinami su Gruzijos visuomenės siekiais, šalies deklaruojamais integracijos į ES ir NATO tikslais ir gali turėti sunkių ilgalaikių padarinių šalies geopolitinei krypčiai ir demokratijai“, − rašoma priimtame dokumente.
Kaip Seimo posėdyje sakė vienas iš šios rezoliucijos teikėjų, Seimo narys Raimundas Lopata, Gruzija yra susiskaldžiusi, klausimų dėl demokratijos būklės vis daugiau ir slinktys nuo Europos vis aiškesnės. „Mūsų rezoliucijoje atsispindi susirūpinimas Sakartvelu“, − sakė parlamentaras.
Seimas griežtai pasmerkė smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus, taip pat ir prieš žurnalistus, pranešančius apie demonstracijas, organizuotą šmeižto, bauginimo ir tiesioginio fizinio smurto prieš pilietinės visuomenės atstovus kampaniją, ir pabrėžė, kad tokie veiksmai, kuriais siekiama slopinti taikius susirinkimus ir žodžio laisvę, yra nepriimtini, ypač ES šalyje kandidatėje.
Kartu Seimas pareiškė paramą Gruzijos žmonėms, ginantiems teisę laisvai reikšti savo pilietinę poziciją ir savo šalies europinę ateitį.
Dokumente pažymima, kad Seimas pritaria jau paskelbtiems tarptautiniams pareiškimams dėl pastarojo meto įvykių Gruzijoje: Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos fon der Lejen 2024 m. gegužės 1 d. pareiškimui, bendram Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijų 2024 m. gegužės 10 d. pareiškimui, ES užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio Žozepo Borelioir Europos Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. pareiškimui.
Seimas taip pat paragino ES institucijas svarstyti klausimą dėl atsakomųjų priemonių, jeigu Gruzijos valdžia atmes Prezidentės Salomės Zurabišvili veto, imsis įgyvendinti šį įstatymą ir nenutrauks pilietinės visuomenės persekiojimo.
