Strateginės aplinkybės

Po masinių teroristinės Rusijos surengtų žudynių Ukrainoje, prasidėjo diplomatiniai smerkimo ir tariamo rėmimo spektakliai. Nors tai, žinoma, geriau nei nieko, tačiau aišku, kaip diena, jog susirūpinimai ir pasmerkimai iš esmės nieko nepakeis. Ir tai ne pesimizmas – tai realybė.

Vargu bau ar ką pakeis sausio 10 d. NATO ir Ukrainos tarybos posėdis dėl Rusijos įvykdyto ir vykdomo masinio Ukrainos apšaudymo. Abejojame, ar ką nors iš esmės pakeis derybos dėl V. Zelenskio taikos plano sausio 14 d. Šveicarijoje.

Tai, jog šiuo metu nieko negali pakeisti ir nebeturi „Aukso puodo”, atvirai pranešė ir Baltieji rūmai, laukiantys JAV kongreso sprendimo.

Racionaliausią pastebėjimą pareiškė Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos Europos politikas Manfredas Veberis (Manfred Weber), ragindamas Kijevui pristatyti raketas „Taurus”. Šių raketų veikimo nuotolis yra daugiau nei 500 km, todėl Kijevui būtų lengviau naikinti teroristų ir okupantų ginklų sandėlius Rusijos teritorijoje.

„Strategija leisti Ukrainai kovoti, bet nepadaryti jos tokios stiprios, kad ji galėtų laimėti, būtų ciniška“, – pabrėžė M. Veberis.

Tai žinoma. Tą reikėjo padaryti, ir labai seniai. Juolab, kad vakar viešai paskelbta, kad Rusija Ukrainą jau apšaudė iš Šė Korėjos gautomis balistinėmis raketomis. Ir visos raketos, tiek tos, kurias Rusija gauna iš savo rėmėjų, tiek tos, kurias su sąlyga, kad nebus apšaudoma Rusija, gauna Ukraina, krinta į pastarosios teritoriją.

Ukraina negali kariauti amžinai ir ginti mus visus neribotą laiką.

Tą turime suprasti tiek mes, tiek visi sprendimų priėmėjai. Tačiau, panašu, kad racionalaus proto vadovų galvose yra mažiau, nei pas nuo vanago apsisaugoti siekiančią vištą.

Didysis mūsų laikmečio fenomenas tas, jog šiuolaikinio, globalaus pasaulio žmogus prarado visus savisaugos instinktus ir sveiką nuovoką.

Mes atrodome blogiau, nei neandartaliečiai, kurie lakstė su kuokomis, medžiojo ir saugojo savo bei savo genties gyvastį.

Mes elgiamės kvailiau, nei 17 amžiaus protėviai, kurie, sutelkę kariauną, kartu su lenkais ir skystais iš Europos atkepurnėjusiais riterių pulkais, išžygiavo į šiaurės Ukrainą ir prie Chotyno susikovė su Osmanų imperijos ordomis. Ordos buvo sustabdytos.

Anuometinio „tamsaus” pasaulio piliečiai, vadovaujami karvedžio – genijaus Karolio Chodkevičiaus suprato, kad pasaulis nesibaigia ties kiemo ar valstybės tvora, todėl priešą pasitiko už tūkstančio kilometrų. Jį sulaikė, apsaugojo Lietuvą, Lenkiją, Europą ir tą pačią Rusiją.

Anuometis protėvis prieš 300 metų suprato, kad priešą reikia stabdyti Ukrainoje.

Tuo tarpu šiandieninis – globalaus pasaulio pilietis, įskaitant ir tariamus lyderius, gyvena savo baimių urve. Dreba tik dėl savo, savo šeimos gyvybių ir savo šalies likimo, tiek, kiek tai susijęs su jo asmenine gerove. Šis žmogus panašus į urvinį žmogų, nepaisant to, kad jis ginkluotas naujausiomis technologijomis.

Civilizuotas vakarietis neturi jokios jo deklaruojamos empatijos kenčiantiesiems, nes seniai būtų gynęs Ukrainą ir stabdęs masines šios šalies vaikų žudynes.

„Civilizuotas“ vakarietis prarado suvokimą, intuiciją ir socialinį refleksą, jog jo gyvybė, jo šeimos gerovė priklauso tiesiogiai nuo šalia vykstančių įvykių.

Tai dvidešimt pirmojo amžiaus sofistikuotas barbaras, kuris mano: „ačiū Dievui, manęs neužpuolė, nepapjovė, vadinasi, aš saugus, šeima saugi, tai dar kažkiek pagyvensiu… galbūt net dvidešimt metų”.

Tai primato mąstymas, negalvojant nei apie savo, nei apie savo šeimos ateitį. Apie valstybę nekalbame.

Tai yra niekas kitas, kaip dvasinė, emocinė ir inteligencijos negalia, kai miesto vadovu išrenkamas veikėjas, kuris yra pripažintas tiesioginiu okupantų ir žudikų ordų rėmėju.

Logika čia be logikos, dar primityvesnė už driskiaus utėliaus rytuose: tai kas, kad jis ten kažką kombinuoja, virina šaibas su priešais, ranka rankon dirba su teroristais, karo nusikaltėliais, bet užtai juk sutvarkė (už jų pačių pinigus) miesto gatves.

Mėsinės vištos net narvuose bando bėgti nuo besiartinančio mechaninio peilio, tuo tarpu tie rinkėjai, kurie užsimerkę balsavo už teroristų rėmėją nesugeba suvokti, kad tomis suremontuotomis gatvėmis dėl jų begalinio kvailumo, gali jau rytoj riedėti okupantų tankai, o galvažudžiai žudys jų pačių vaikus.

Šis trumparegiškumas, nematymas toliau savo nosies mus kartais varo į neviltį, tačiau tuo pačiu įkvepia sakyti tai, ką galvojame ir kur matome didžiąsias mūsų visuomenės žaizdas.

Reikšmingi postūmiai

Vakar okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai. Tinklaraštininkai praneša apie sprogimų garsus Sevastopolyje ir Evpatorijoje. Vakar popiet rusų okupantai užblokavo autotransporto judėjimą Krymo tiltu.

Taip pat buvo sustabdytas sausumos ir jūrų viešojo transporto judėjimas Sevastopolyje, mieste paskelbtas oro pavojus. Šiaurės įlankos rajone okupantai maskuotei paleido dūmų uždangą.

Vakar fronto linijoje įvyko 59 koviniai susirėmimai. Driskiai surengė 7 raketų ir 36 oro smūgius į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes. Nužudyti ir sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti ir apgadinti gyvenamieji pastatai.

Rusiškieji okupantai vakar apšaudė Chersono miesto centrą.

Trumpai

Pranešama, jog rusai intensyviai keičia gyventojų etninę sudėtį laikinai okupuotoje Zaporožės srities teritorijoje. Teigiama, jog net 50 proc. Melitopolio gyventojų šiuo metu yra „importuoti” iš Rusijos Federacijos. Iki driskių invazijos mieste gyveno 150 000 žmonių.

„Per dvejus okupacijos metus į kitus Ukrainos miestus išvyko apie 90 tūkst. Melitopolio gyventojų, liko 60 tūkst. vietinių gyventojų, tačiau maždaug tiek pat žmonių atvyko iš priešiškos šalies. Išeidami į gatvę Melitopolio gyventojai nesutinka pažįstamų veidų – aplink nėra žmonių ne iš Rusijos“, – teigia miesto meras Ivanas Fiodorovas.

Ukraina prieš du mėnesius gavo 31 tanką „Abrams“, tačiau jų dar nepanaudojo jų mūšio lauke. Teigiama, jog ant tankų turėtų būti sumontuoti papildomi šarvai, kad jie būtų apsaugoti nuo sprogmenų, kuriuos gali numesti Rusijos dronai.

Pažymima, kad šiuo metu didžiausią grėsmę abiejų pusių tankams, kartu su minomis, kelia dronai.

„Abramsai“ yra vieni geriausiai apsaugotų tankų pasaulyje. Tačiau jie nėra nepažeidžiami. Juos ypač pažeidžia bepiločiai orlaiviai, nes dronai gali pataikyti būtent į tas vietas, kur „Abrams“ šarvai yra ploni – viršuje ir išilgai šonų.

Kiekvienas tikrame mūšyje dalyvavęs karys žino, kad tankas, be palaikymo iš oro, be sąveikos su kitomis aktyviomis puolamosiomis palaikymo grupėmis – tėra lengvai sunaikinamas metalo gabalas.

Šiuo metu Ukrainos kare abi pusės tankus naudoja, kaip patrankas, įkasę į žemę, saugant nuo dronų atakų. Nepaisant šios realybės, vis dar yra politikų, naiviai manančių, jog keliomis dešimtimis tankų apginsime savo valstybę.

Pasikartosime: ne tankai, ir ne viena kariuomenė gina valstybę. Visa valstybė ginasi nuo priešo.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti