Sekmadienis, 31 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuvių šnekos atpažintuvai: ar namų pagalbininkai prabils lietuviškai?

www.alkas.lt
2023-12-21 11:00:05
54
PERŽIŪROS
0
Robotai: Liepa ir Ąžuolas | VU nuotr.

Robotai: Liepa ir Ąžuolas | VU nuotr.

Įvairią techniką siūlančios parduotuvės vilioja kalėdinėmis nuolaidomis. Gal ir jūs dairotės artimiesiems naudingos ir praktiškos dovanos? Ar norėtumėte mamai, sutuoktiniui ar broliui į pagalbą dovanoti lietuviškai kalbantį virtualų namų asistentą?

O gal ir patys neatsisakytumėte tokios dovanos? Lietuvių mokslininkai įsitikinę – jei norime, kad lietuvių kalba neišnyktų, ja kalbėti privalome ne tik mes patys, bet ir šiuolaikinės technologijos. Tam, kad namų asistentai prabiltų lietuviškai, gali pagelbėti šnekos atpažinimo technologijos, kurių srityje mūsų mokslininkai jau smarkiai pasistūmėję. Kas tai yra? Šnekos atpažinimas – kai kompiuteris atpažįsta, ką sakome.

Šių technologijų nereikėtų maišyti su kitomis, pavyzdžiui, balso atpažinimu  –  kai įrenginys atpažįsta ir identifikuoja konkretaus asmens balsą – ir kalbos atpažinimu – kas reiškia, kad mašina identifikuoja, kokia kalba (lietuvių, anglų ir pan.) žmogus kalba.

Šnekos technologijos: kaip tai veikia?

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkas Gediminas Navickas sako, kad šnekos atpažinimas – tai kompiuterio, roboto ar kitos mašinos gebėjimas iššifruoti, ką žmogus sako, ir paversti tai tekstu. „Paskui tekstas gali būti interpretuojamas kaip tam tikra komanda robotui ar kitai mašinai, toliau jis gali būti naudojamas skaitmeninėje terpėje, kaip ir bet koks kitas tekstas“, – pasakoja mokslininkas.

Tokį šnekos technologijų paruoštą tekstą straipsnio, socialinių tinklų įrašo ar kitu pavidalu galite skaityti nesuprasdami, kad jį tekstu pavertė kompiuteris, o ne žmogus. Kitas ekspertas, VU MIF docentas Gintautas Tamulevičius patikslina, kad automatinis šnekos atpažinimas savo universalumu ir tikslumu vis dar negali prilygti žmogiškiesiems gebėjimams.

Tačiau šnekos atpažinimo technologijos, kaip ir bet kokios kitos, nuolatos vystosi ir tobulėja. Dėl to jos vis labiau gali palengvinti tokių profesijų atstovų kaip, pavyzdžiui, žurnalistai darbą.

„Kuriant lietuvių šnekos atpažintuvus, visų pirma reikia surinkti daug šnekos pavyzdžių – garso įrašų. Tada reikia tuos įrašus aprašyti – anotuoti, t. y. labai tiksliai surašyti, kas ir kuriuo metu tame įraše buvo pasakyta.

Tokių įrašų visuma vadinama garsynu. Garsynai gali būti bendro pobūdžio ar specializuoti – pavyzdžiui, skirti roboto valdymui, pokalbiams medicinos ar kokioje kitoje specializuotoje srityje“, – šnekos technologijų veikimo principą aiškina ekspertas.

„Vėliau tokie garsynai naudojami atpažintuvų mokymui, kompiuteris apmokomas susieti garso signalą su tekstu. Tam naudojami dirbtinių neuronų tinklai, t. y. tai, ką šiuo metu vadiname ant populiarumo bangos esančiu dirbtiniu intelektu“, – apie technologijas, kurios atpažįsta, ką mes kalbame, pasakoja VU mokslininkas.

Jį papildo doc. G. Tamulevičius: „Dirbtinio intelekto metodai leidžia pasiekti ypač didelį atpažinimo tikslumą netgi ir ne itin tam palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant dideliam aplinkos triukšmui, aidui patalpoje, neaiškiai tarsenai.“

Lietuviai technologijų srityje neatsilieka

Kaip pasakoja doc. G. Tamulevičius, lietuvių šnekos atpažinimo tyrimai pradėti dar praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmetį, kai pradėtos skelbti pirmosios mokslo publikacijos lietuvių šnekos pavienių žodžių atpažinimo tema.

Ir nors tyrimų apimtys ar rezultatai nebuvo tokie įspūdingi kaip tyrimai anglų ar prancūzų kalbų srityje, tačiau jie vis tiek atliko svarbų vaidmenį išlaikant lietuvių kalbą panašiu technologiniu lygiu su didžiosiomis kalbomis.

Du didžiausi šnekos atpažinimo darbus įgyvendinę projektai yra LIEPA ir LIEPA-2. Tarp jų iniciatorių buvo VU profesorius Laimutis Telksnys, būrys kitų VU mokslininkų – ne tik informacinių technologijų specialistai, bet ir filologai, mokytojai, robotikos specialistai.

Projektų rezultatai – itin reikšmingi. „Projektų LIEPA ir LIEPA-2 metu buvo sukurti lietuvių šnekos atpažinimo ištekliai, infrastruktūriniai sprendimai ir šnekos atpažinimu grįstos paslaugos. Pirmasis projektas buvo orientuotas į asmeninių kompiuterių naudotojus, antrasis, LIEPA-2 – į mobiliųjų ir išmaniųjų įrenginių naudotojus, robotiką“, – pasakoja doc. G. Tamulevičius.

Šių projektų rezultatai sudarė puikias sąlygas ir toliau tobulinti ir diegti lietuvių šnekos atpažinimą. O ypatingo dėmesio verti LIEPA-2 projekto metu sukurti du humanoidiniai robotai: Ąžuolas ir Liepa.

Kuriant robotus buvo paruošti ir įdiegti pokalbių scenarijai, leidžiantys robotams bendrauti ir atsakinėti į klausimus konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių.

„Šių scenarijų tikslas – žaismingo bendravimo forma išdėstyti vaikams taisykles, principus, kitą mokomąją medžiagą, pratinti vaikus naudotis technologijomis ir robotikos sprendimais“, – apie robotukų pritaikymą pasakoja doc. G. Tamulevičius.

Robotai tapo savotišku VU MIF simboliu ir yra itin populiarūs tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų: jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, važinėja po mokyklas, prisideda ir prie lietuvių šnekos atpažinimo, robotikos vystymo darbų. Ąžuolas ir Liepa sulaukė dėmesio net iš prezidentūros, ministerijų, Europos Komisijos.

„VU MIF tyrėjai ir studentai ir toliau dirba siekdami robotus dar labiau priartinti prie žmonių – padidinti robotų gebėjimus išgirsti, suprasti ir atsakyti į mūsų gimtąja kalba pateikiamus klausimus bei užklausas. Ir kodėl gi nepasvajojus apie žmonių ir robotų bendruomenes, bendraujančias tokia sudėtinga ir gražia lietuvių kalba?“ – sako docentas.

Ar Alexa prabils lietuviškai?

Šnekos išteklių ir technologijų kūrimas turėtų būti nuolatinis procesas, nes pačios technologijos, jų poreikis keičiasi ir reikalavimai joms didėja. „Anksčiau vien kalbanti mašina buvo kažkas tokio, o šiandien jau norime, kad ji ne tik šnekėtų, bet ir darytų tai kokybiškai“, – sako G. Navickas.

VU mokslininkai jau ruošiasi LIEPA-3 projektui ir planuoja plėtoti lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės sprendimus, taip pat ir robotiką. „Labai svarbu ir toliau tęsti lietuvių kalbos projektus, kurti lietuviškus kalbos išteklius ir technologijas. Net stovėjimas vietoje šioje srityje reiškia žingsnį atgal, kadangi kitos kalbos tuo metu juda pirmyn“, – įsitikinęs mokslininkas.

Kalbant apie šnekos technologijas ir būtinybę mašinoms kalbėti lietuviškai, natūraliai gali kilti klausimas: ar šios technologijos kada nors bus pritaikytos lietuvių buičiai pagerinti? Ar gerai žinomi namų asistentai, tokie kaip Alexa, Siri ir kt., prabils lietuviškai?

Su Liepos projektais dirbantis G. Navickas sako, kad virtualių namų asistentų sulietuvinimas yra ne tik technologinis, bet ir verslo klausimas. „Lietuvos rinka yra nedidelė, tad tokių asistentų gamintojai neturi intereso, o gal tiksliau reiktų sakyti, neteikia prioriteto lietuvių kalbai.“

G. Navickas atvirauja: bandymų „prakalbinti“ populiariuosius namų asistentus lietuvių kalba būta, tačiau užsienio kompanijos Lietuvoje sukurtų technologijų įsileisti nenori, o jiems patiems asistentų pritaikymas lietuvių kalbai šiuo metu nėra labai svarbus.

Visgi mokslininkas išlieka optimistiškas – išsprendus šias problemas, su namų asistentais kalbėti lietuviškai galėtume pradėti nors ir šiandien, ir galbūt tai įvyks jau netolimoje ateityje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navickas: Su išmaniais daiktais privalome kalbėtis lietuviškai
  2. VU mokslininkų bandymas prakalbinti technologijas lietuviškai įvertintas geriausio dešimtmečio projekto apdovanojimu
  3. Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  4. Prabilti lietuviškai Visagino mokiniams padėjo šiuolaikinis menas
  5. VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
  6. R. Karbauskis. Viena didžiausių lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išdavysčių atkurtos Lietuvos istorijoje
  7. Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
  8. 9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms
  9. Pritarta lietuvių kalbos dirbtinio intelekto skatinimui Lietuvoje
  10. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  11. Su „SpaceX“ raketa į kosmosą sėkmingai pakilo net trys lietuvių „NanoAvionics“ kurti palydovai
  12. Dirbtinis intelektas žengia į namų valdymą
  13. Ar po kelių dešimtmečių Lietuvoje tebekalbėsime lietuviškai?
  14. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  15. Buitinės nuotekos apšvies mūsų namus? Jaunieji lietuvių mokslininkai kuria revoliucingą technologiją

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kavinė
Lietuvoje

Prasidedant sezoniniams darbams, priminimas darbuotojams ir darbdaviams

2026 05 31
Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?
Gamta ir ekologija

Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti

2026 05 31
Būstas
Lietuvoje

Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi

2026 05 31
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“
Istorija

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Vėjo jėgainės
Lietuvoje

Gyvenantys netoli vėjo elektrinių jau gali kreiptis kompensacijų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Kultūra

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Neišnaudojus neperleidžiamų mėnesių, vaiko priežiūros išmoka bus mokama trumpiau

2026 05 31
Liepos Žaidimų Pieva
Gamta ir žmogus

Vilniuje atsiras dar viena laisvalaikio erdvė

2026 05 30
Žemės ūkis
Lietuvoje

VDI ragina ūkininkus tinkamai deklaruoti veiklą ir nelaukti patikrinimų

2026 05 30
Žievėgraužis tipografas suaktyvėjo naujuose eglynų plotuose
Gamta ir žmogus

Šalta žiema ir vėsus pavasaris žievėgraužio tipografo neišgąsdino

2026 05 30
Žemės ūkis, laukai
Lietuvoje

Iš valstybinės žemės pardavimų šiemet į gynybos fondą surinkta apie 1,4 mln.

2026 05 30
Didysis apuokas
Gamta ir ekologija

Į gamtą paleisti du didžiųjų apuokų jaunikliai

2026 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • klaustukas apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant sezoniniams darbams, priminimas darbuotojams ir darbdaviams
  • Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti
  • Šilti ir lietingi orai gali paskatinti uodų populiacijos augimą
  • Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi

Kiti Straipsniai

Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Vėjo jėgainės

Gyvenantys netoli vėjo elektrinių jau gali kreiptis kompensacijų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31
Piniginė, pinigai

Neišnaudojus neperleidžiamų mėnesių, vaiko priežiūros išmoka bus mokama trumpiau

2026 05 31
Didysis apuokas

Į gamtą paleisti du didžiųjų apuokų jaunikliai

2026 05 30
Šarūno Mikulskio filmas „Nykstančios rūšys“

Dokumentinio filmo „Nykstančios rūšys“ peržiūra ir pokalbis su režisieriumi

2026 05 30
Renginio akimirka

Spausdinto žodžio kelias: nuo knygnešių slėptuvių iki dirbtinio proto amžiaus

2026 05 30
Švietimas

Gyvenimo įgūdžių programa: kaip sekasi mokykloms?

2026 05 30
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos

KM kviečia pasiruošti siūlyti nusipelniusius kūrėjus Lietuvos nacionalinėms kultūros ir meno premijoms

2026 05 30
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?

2026 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • klaustukas apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pinigai

Dėl švietimui skirtų lėšų – mero kreipimasis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai