Eidamas 95-uosius metus mirė Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, politinis kalinys, pedagogas, Sąjūdžio metraštininkas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra.

Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje.

1945-ais metais, prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.

16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

1946-ųjų vasarą A. Kentra buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį. Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, jie kalinti lageriuose arba žuvo.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-aisiais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas A. Kentra dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.

Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.

Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui A. Kentra įamžino šalyje vykstančius svarbiausius visuomeninius procesus, jis filmuodavo Sąjūdžio ir kitų rengtus mitingus, akcijas, susitikimus, renginius. Jo dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose.

1989 metais A. Kentra su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją, rūpinosi Vilniuje įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.

1992 metais jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2002 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2019 metais A. Kentrai skirta Laisvės premija.

Valstybės vadovai pareiškė užuojautą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda užuojautoje  dėl Albino Kentros mirties sako, kad Lietuva neteko ryškios asmenybės ir įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje – neišmatuojami.

„Turtingas A. Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir apie naująjį Atgimimą, kuriuo jis tikėjo, kurio siekė ir kurį drąsiai įamžino ateities kartoms. Geriau nei kas kitas jis suprato, kad kova už laisvę niekada nesibaigia, ir kad gerų darbų vaisiai turi būti nuolat ginami ir saugojami. Mūsų visų pareiga – pradėtus garbingus darbus tęsti“, – sakė Prezidentas užuojautoje visiems A. Kentros artimiesiems ir bendražygiams.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareikštoje užuojautoje dėl A. Kentros mirties, jo šeimai, kolegoms ir visiems Lietuvos žmonėms, sako:

„Visuomet liksime dėkingi žmonėms, kurie savo gyvenimą paskyrė laisvai Lietuvai. A. Kentra buvo vienas iš jų. Kaip ir broliai, tapo partizanu (slap. Aušra). Ištvėrė įkalinimą lageriuose. Grįžęs iš tremties subtiliai tęsė pasipriešinimo kovas – mokydamas studentus užsienio kalbų skatino girdėti laisvą Vakarų pasaulį ir vaduotis iš sovietinės propagandos gniaužtų.

Ateities kartoms A. Kentra paliko neįkainojamą palikimą – kelis dešimtmečius kamera fiksuotus Lietuvos kultūros, istorijos, politikos, mokslo įvykius. Ir Miško brolių namus, kurie tęs jos darbus“.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje dėl A. Kentros netekties rašo:

„Anapilin išėjo miško brolis, savo gyvenimą dedikavęs kovai už Lietuvos laisvę. Albino Kentros ir visos jo šeimos istorija, besąlyginis atsidavimas Tėvynei ir net ilgų metų lageriuose nepalenktos vertybės amžiams lieka mūsų tautos atmintyje ir, tikiu, įkvėps ateities kartas veikti Lietuvos labui. Nuoširdžiai užjaučiu šio didaus žmogaus netekusią šeimą, artimuosius ir draugus“.

Laidotuvės

Velionis  bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje (Vilniaus Universiteto bažnyčia) ketvirtadienį (gruodžio 21 d.). Atsisveikinti galima ketvirtadienį nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios ketvirtadienį 18 valandą.