Gruodžio 2 d., eidamas 68-uosius metus mirė Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas.
Saulius Pečeliūnas gimė 1956 m. sausio 19 d. Druskininkuose. 1974 m. baigė Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Gedimino technikos universitetas) ir įgijo inžinieriaus kelininko specialybę.
1990 m. buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, joje dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku, buvo Lietuvos valstybinės derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo delegacijos narys, vienos iš trijų darbo grupių vadovas, Vyriausybinės komisijos klausimams, susijusiems su karinio dalinio 71272, dislokuoto Kauno raj., Linksmakalnyje, perėmimu pirmininkas, buvusios SSRS KGB padalinio Lietuvoje vyriausybiniam telefonui, radijui ir kitoms ryšio priemonėms bei įrengimams perimti darbo grupės vadovas, Lietuvos delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje narys.
1992–1996 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Buvo Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, Lietuvos delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje narys, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos demokratų partijos frakcijos seniūnas.
1996–2000 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą Kaišiadorių–Elektrėnų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, buvo Seimo demokratų frakcijos seniūnas, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje, Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje sąjungoje, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys. Vadovavo Seimo parlamentinei ryšių su Taivanu grupei, buvo Seimo parlamentinių ryšių su Italijos Respublika, Japonija, Kanada, Kuveitu, Rusijos Federacija, Ukraina, Vokietijos Federacine Respublika grupių narys, Seimo parlamentinės ryšių su Baltarusijos XIII šaukimo Aukščiausiąja Taryba grupės pirmininkas.
2001–2004 m. dirbo Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiuoju inspektoriumi.
Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos narys. 2004 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Už nuopelnus valstybei S. Pečeliūnas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2005 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).
Užuojautas dėl netekties pareiškė šalies vadovai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda užuojautoje Velionio artimiesiems ir bendražygiams teigia, kad Saulius Pečeliūnas buvo nenuilstantis valstybės patriotas, siekęs įtvirtinti valstybės gynybą kaip aukščiausią prioritetą, iki paskutinių gyvenimo dienų dėjęs pastangas tobulinant teisėkūrą valstybės valdymo krizių ir karo metu.
„Atminkime žmones, kurie savo darbu ir drąsa mums suteikė laisvę, kurią branginame ir giname“, – rašoma Prezidento užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen:
„Signataras ir Seimo narys Saulius Pečeliūnas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai. Buvęs tarp tų, kurie nepabūgę represijų aktyviai reiškėsi sovietmečiu ir dar aktyviau kovojo atgaunant laisvę, ją mokėjo labai vertinti ir branginti. Šviesaus atminimo signataro rūpestis Lietuvos ateitimi ir krašto gynyba buvo jo gyvenimo tikslas iki paskutinės dienos. Netekties akimirką nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, bendraminčius ir bendražygius “, – Seimo ir savo vardu rašo Seimo Pirmininkė.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė užuojautoje rašo:
„Mus paliko vienas iš Nepriklausomybę Lietuvai atnešusių žmonių – drąsi, nepalenkiamas vertybes savo gyvenimo darbais gynusi asmenybė, Kovo 11-osios Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Būtent jis drauge su bendražygiais jau 1980-aisiais pogrindžio veiklomis ėmė ruošti dirvą mūsų valstybės atkūrimui, buvo aktyvus Sąjūdžio narys. Nuoširdi užuojauta velionio šeimai ir artimiesiems“.
Laidotuvės
Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius). Atsisveikinimas – gruodžio 6 d., 14–20 val., gruodžio 7 d. – nuo 9 val. Urna išnešama gruodžio 7 d., 11.30 val. Šv. Mišios – gruodžio 7 d., 12.00 val., Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Laidojimas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Velionio šeima prašo nenešti gėlių ir vietoje jų paaukoti Ukrainos gynėjams kovoje už Laisvę.
Dievas pasiima geriausius.
Tą pačią dieną vieną laidoja, kitas mirė. Krenta, lyg vėjo nupūsti lapai. Kiek jų, balsavusių UŽ, gyvų liko?..
Skelbiamos atsisveikinimo su signataru Pečeliūnu detalės: šeima turi 1 prašymą
– .tv3.lt/naujiena/lietuva/skelbiamos-atsisveikinimo-su-signataru-peceliunu-detales-seima-turi-1-prasyma-n1275295
Velionio šeima prašo nenešti gėlių, ir vietoje jų paaukoti Ukrainos gynėjams kovoje už Laisvę .
S. Pečeliūnas buvo koncervatorių partijos narys iki kaulų smegenų.
Prašyčiai plačtau…
Jei būtų kaip sakai, tai turbūt būtų į TS įstojęs nuo pat jos įsikūrimo?
S.Pečelinas įkūrė Demokratų partiją, kurią nesugebėjo išlaikyti. Tai buvo pirma įkurta partija nepriklausomybės laikai.
Nepamirštami tie Demokratų partijos steigėjų apie 1989 m. organizuoti susiėjimai tame institute, kurio pavadinimo nebepamenu, Goštauto gatvės kampe, o tos su jumis praleistos valandos tebegyvos, tarsi šiandien
Jei gerai pamenu, Fizikos ir puslaidininkių institute. Susitikimus su visuomene rengdavo Saulius, Petras Vaitekūnas bei kiti Demokrtų partijos atkūrėjai
Kas per mada tapo neskelbti mirties priežasčių. Juk dar jaunas, galėjo dar gyventi, gyventi .
S. Pečeliūnas neatliko Sąjūdžio programos svarbiausių darbų…
Pirmosios Lietuvoje atkurtos partijos – Lietuvos demokratų partijos atkūrimo deklaracijos (pasirašyta 1989 m. vasario 4 d.) signataras ir šios partijos pirmininkas visą jos egzistavimo laikotarpį (t.y. iki 2001 m.).
Amžiną atilsį, Sauliau…
S.Pečelinas įkūrė Demokratų partiją, kurią nesugebėjo išlaikyti. Tai buvo pirma įkurta partija nepriklausomybės laikai.